Imtynių meistro M.Ežerskio jėga – kantrybė

Pasaulio graikų-romėnų imtynių vicečempionas Mindaugas Ežerskis, po paskutinių praėjusio sezono varžybų pailsėjęs vos porą savaičių, vėl lieja prakaitą treniruotėse. Tam jis šiemet turi išskirtinį motyvą: ne tik artėjančios olimpinės žaidynės jį skatina stengtis, bet ir Lietuvos žmonių įvertinimas. M. Ežerskis pirmą kartą pateko į geriausių Lietuvos sportininkų trejetą.

Šiuo metu Lietuvos imtynininkų rinktinė išvykusi į Baltarusiją. M. Ežerskis, kaip ir jo komandos draugas Valdemaras Venckaitis, pradėjo rengtis kitąmet vyksiančioms Pekino vasaros olimpinėms žaidynėms.

Ketino baigti karjerą

„Treji metai po Atėnų olimpiados man – vieni sėkmingiausių per visą karjerą, nors tada, grįžęs iš žaidynių, ilgokai svarsčiau, ar nevertėtų atsisveikinti su didžiuoju sportu“, – sakė dienraščiui atletas.
Sidnėjaus olimpiadoje užėmęs aštuntąją vietą, Graikijoje lietuvis tikėjosi dar geresnio rezultato, tačiau liko tik tryliktas.
„Turbūt esu labai kantrus“, – pabrėžė M. Ežerskis, svarstydamas, kodėl dideli treniruočių bei varžybų krūviai, traumos ir apmaudžios nesėkmės vis dėlto neįveikė noro likti ant imtynių kilimo.

2005-aisiais pagaliau pasiekęs išsvajotą tikslą – iškovojęs Europos čempionato medalį, šiemet Mindaugas tapo pasaulio vicečempionu bei pelnė kelialapį į Pekino olimpiadą.
„Sezonas buvo įtemptas. Tokio tvarkaraščio neturėjau nei prieš Sidnėjų, nei prieš Atėnus – iš viso namuose praleidau gal tris savaites. Viską atpirko tai, kad išvengiau traumų ir gerai pasirengiau svarbiausiems startams“, – teigė imtynininkas, neapleidęs ir doktorantūros studijų Lietuvos kūno kultūros akademijoje.

Finalo nesitikėjo

Septintą kartą pasaulio čempionate dalyvavusiam M. Ežerskiui šių varžybų sidabro medalis – kol kas aukščiausias laimėjimas.
Kovotojas vylėsi Azerbaidžano sostinėje Baku užsitikrinti vietą 2008-aisiais į Kiniją vyksiančioje Lietuvos olimpinėje rinktinėje, tačiau grumtis finale nesitikėjo.
Prasibrovęs į svorio kategorijos iki 96 kilogramų finalą, lietuvis paskutinėmis sekundėmis pripažino gruzino Ramazo Nozadzės pranašumą. M. Ežerskis šį varžovą gerai pažinojo, nes prieš čempionatą abu treniravosi vienoje stovykloje. Pralaimėjimą lėmė vos akimirkai prarastas budrumas, kai Mindaugas, atlikęs sėkmingą metimą ir įgijęs taškų persvarą, per triukšmą aiškiai neišgirdo, ar teisėjas sušvilpė. Todėl atsipalaidavęs stabtelėjo, o Gruzijos atletas tuo metu kontratakavo ir išplėšė pergalę.

Laukia pirmagimio

„Po tokių epizodų apninka įvairios mintys, tačiau ką nors pakeisti būna neįmanoma. Kaip su tuo susitaikiau? Išmokau. Įpratau. Toks mano darbas. Gerokai sunkesnių laikotarpių patyriau, bet vis dar laikausi“, – kalbėjo M. Ežerskis.

Jo nuomone, gyvenimo negandos nepalaužia turinčiųjų tikslą ir atkakliai jo siekiančiųjų: „Norėčiau Pekino olimpiadoje užimti aukštesnę vietą nei Sidnėjuje. Tikiu, kad taip bus, jei pasirengimo metu mane aplenks ligos ir traumos“.
Pirmą kartą į populiariausių Lietuvos sportininkų trejetą išrinktam daugkartiniam šalies čempionui ir pasaulio kariškių pirmenybių bei žaidynių prizininkui (M. Ežerskis yra Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko grandinis, todėl dalyvauja ne vien civilių varžybose) ateinantys metai žada ir šeimos pagausėjimą – 2008-ųjų pradžioje žmona Inga rengiasi padovanoti pirmagimį.
„Džiugiu įvykiu pradėti metus – geras ženklas”, – sakė olimpietis.