Sidabro medalis imtynininkui nutiesė kelią į Pekiną

Šiaulietis imtynininkas Mindaugas Ežerskis ir tauragiškis Valdemaras Venckaitis užsitikrino kelialapius į 2008 metais Pekine vyksiančias olimpines žaidynes. Šie sportininkai pelnė aukščiausią Lietuvos imtynininkų apdovanojimą šalies istorijoje. Lietuvos nacionalinės graikų-romėnų imtynių rinktinės narys 30-metis Mindaugas Ežerskis svorio kategorijoje iki 96 kg Pasaulio imtynių čempionate iškovojo sidabro medalį, o tauragiškis Valdemaras Venckaitis svorio kategorijoje iki 74 kg – bronzos medalį. Šiaulių miesto savivaldybėje Mindaugas Ežerskis ir jo pirmasis treneris Edmundas Skrickas buvo pagerbti ir apdovanoti piniginėmis dovanomis – dešimties ir penkių tūkstančių litų čekiais.

Gimęs sportininkų šeimoje

Mindaugas Ežerskis gimė Šiauliuose ir lankė tuometę 11-ąją vidurinę mokyklą (dabar Aukštabalio vidurinė mokykla). Pirmoje klasėje su draugais jis bandė įvairias sporto šakas. Vyresnė sesuo Vilma, lankiusi sporto mokyklą, buvo gerų sporto rezultatų pasiekusi plaukikė. Brolis norėjo sekti jos pėdomis, bet dėl ligos teko nutraukti plaukiko karjerą. Mindaugas iš baseino išėjo be kepurės šaltą žiemos vakarą ir dėl ausų uždegimo pateko į ligoninę. Vėliau liga kartojosi ir gydytojai patarė plaukimo išvis atsisakyti. Tėtis pažinojo trenerį Edmundą Skricką, todėl pasiūlė pabandyti imtynes.
Pasak trenerio, Mindaugas pasižymėjo darbštumu, greita reakcija ir įžvalgumu. Sakoma, kad patyręs imtynininkas per vieną sekundę apgalvoja dvidešimt veiksmo variantų. Sportininko dalią nulėmė ir genai. Mama Valė Ežerskienė – bėgikė, daugkartinė Lietuvos čempionė, iki šiol dalyvaujanti ir laiminti Europos ir pasaulio veteranų bėgikų maratonuose. Dėdė taip pat buvo imtynininkas, tad aistrą sportui galima vadinti paveldima.
Sportininko tėtis taip ir nespėjo pasidžiaugti keturiolikmečio sūnaus, pirmą kartą tapusio Lietuvos čempionu, laimėjimu. Netektį Mindaugas skaudžiai išgyveno ir yra labai dėkingas savo pirmajam treneriui, padėjusiam atsitiesti, atstojusiam ir psichologą, ir draugą, o sunkią minutę pagelbėjusiam finansiškai. Mindaugas sako, kad jeigu ne treneris, tai kas žino, kuo jis būtų tapęs ir kaip būtų susiklosčiusi sportinė karjera.
Mindaugas, dar treniruodamasis Šiauliuose, netruko tapti pasaulio jaunių imtynių vicečempionu, kitąmet – Europos jaunių vicečempionu.

Etatinis 3-ios vietos laimėtojas

Pradėjęs varžytis suaugusiųjų kategorijoje, M. Ežerskis ir toliau skynė laurus – tapo Europos suaugusių imtynininkų trečios vietos laimėtoju, Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse iškovojo septintą vietą, o šiemet Pasaulio imtynių čempionate tapo graikų-romėnų imtynių vicečempionu (svorio kategorijoje iki 96 kilogramų). Iškovotas kelialapis į olimpines žaidynes Pekine leis sportininkui garsinti Lietuvos vardą.
Kadangi Mindaugas Ežerskis yra profesionaliosios karinės tarnybos karys, tarnaujantis mokomajame pulke, jį dažnai galima išvysti kariškių sporto čempionatuose, kurie prilyginami olimpiadoms ir vyksta kas ketverius metus. Jis – jau penkiskart pasaulio kariškių sporto žaidynių trečios vietos laimėtojas. Kartą buvo iškovojęs ir antrą vietą.
„Visi užsieniečiai, susirinkę į žaidynes ir išvydę mane, juokaudavo, kad atvyko etatinis trečios vietos laimėtojas. Visada norisi pergalės, tačiau daug ką lemia burtų keliu tau tekęs priešininkas. Sunkiau būna, kai varžovas pasirodo besąs olimpinis čempionas“, – aiškina pašnekovas.
Anksčiau, pasak M. Ežerskio, jis būdavęs vienas lietuvių sportininkas, į kurį žiūrėdavo tarsi į turistą, atvykusį pažiūrėti svetimos šalies. Prieš septynerius metus į šalį pakviestas dirbti treneris Grigorijus Kazovskis iš Baltarusijos išugdė naują stiprią imtynininkų kartą. Jo auklėtiniai, kaip ir Mindaugas, per šį laikotarpį įvairiose amžiaus kategorijose yra iškovoję per penkiolika aukštų laimėjimų, tad dabar lietuviai yra įtvirtinę savo pozicijas.

Būsimasis mokslų daktaras

M. Ežerskis olimpinėse žaidynėse Pekine sieks medalio. Nors širdyje gal ir kirba svajonė tapti čempionu, tačiau realiai vertina savo galimybes. Bet kuris iš stipriausių imtynininkų dešimtuko galėtų tapti pasaulio čempionu. Visi varžovai, anot sportininko, šiuo metu yra puikios sportinės formos, o sėkmė gali priklausyti netgi nuo to, kokia koja iš lovos varžybų dieną jie išlips. Iširus Sovietų Sąjungai po Europą pasipylė stiprūs imtynių treneriai, todėl jų paruošti sportininkai dabar pasiekia aukštų rezultatų, čempionai kasmet keičiasi, nėra aiškaus lyderio.
Šiaulietis ne tik intensyviai sportuoja ir tarnauja Lietuvai, bet ir aukštuosius mokslus kremta – studijuoja Kūno kultūros akademijoje trečiame doktorantūros kurse. Kitąmet jis ketina ginti daktaro disertaciją. „Po Atėnų olimpiados pradėjau galvoti, kad sportas amžinai nesitęs, todėl atsirado puiki proga pagalvoti apie trenerio darbą, – tikina M. Ežerskis. – Studijuoju dėl to, kad pasisemčiau daugiau žinių. Sunku, grįžus po treniruotės, knygą į rankas paimti, bet viskas suderinama. Žmona gali paliudyti, kad važiuojant į varžybas knygos užima daugiau vietos nei sporto reikmenys.“
Kariškių sporto klubo vadovas būsimą mokslų daktarą vilioja pasilikti kariuomenėje, kad šis padėtų pasiruošti kariams, juos treniruotų. Šio siūlymo Mindaugas taip pat neatsisako, nes nežinia, kaip susiklostys likimas, kai baigsis profesionalaus sportininko karjera. Ją imtynininkas kol kas žada tęsti iki olimpinių žaidynių Pekine, o tolimesni planai priklausys nuo pasiektų rezultatų, trenerio nuomonės ir paties sveikatos.

Sportas – kaip verslas

Iki Naujųjų metų numatomos dvi imtynių stovyklos Baltarusijoje, o iki olimpinių žaidynių Pekine šiauliečio laukia penkios ar šešios sporto stovyklos, Lietuvos čempionatas, įvairūs turnyrai ir jėgų išbandymai. Anot Mindaugo, dabar reikia padėti ir kolegoms – negi pats, iškovojęs kelialapį į Pekiną, kitus tautiečius likimo valioje paliksi?
Lietuvių imtynininkai dažniausiai važiuoja treniruotis į Rytų šalis – Ukrainą ar Baltarusiją. Rusija neįsileidžia, kad mūsiškiai nematytų, kaip treniruojasi rusų sportininkai. „Šią vasarą Ukrainoje vykusioje stovykloje ukrainiečių imtynininkai atvirai atsisakė treniruotis su lietuviais ir baltarusiais. Mūsų treneris Grigorijus Kazovskis stebėjosi, kaip galima taip elgtis, nes sportininkai užaugę sovietmečiu ir išėję tą pačią rusų mokyklą. Realybė yra kitokia: sporte, kaip versle, – svarbu įkišti, prastumti, parduoti… Anksčiau atmosfera buvo draugiškesnė“, – kalba Mindaugas.
Treniruotis galima daug kur, tačiau tai kainuoja. Jeigu ankstesnėse olimpinėse žaidynėse Atėnuose ar Sidnėjuje Lietuvai atstovavo vienas imtynininkas, tai dabar gali važiuoti šeši sportininkai ir dar dešimt jiems padedančių žmonių. Kai stovykloje išlaikyti vieną žmogų per dieną kainuoja 50-60 eurų, išvežti krepšinio komandai prilygstantį būrį susidaro nemenka suma. Mindaugas važiuoja treniruotis ir į Vokietijos klubą, kur ypač vertinami sunkiasvoriai imtynininkai.
Imtynėms, kaip ir bet kuriai su krepšiniu nieko bendro neturinčiai sporto šakai, žinoma, skiriama mažiau dėmesio ir lėšų. Tačiau Mindaugas ramina, kad tokia situacija yra susiklosčiusi ne tik Lietuvoje. „Suomių imtynininkai, stebėdami krepšinio rungtynes, džiaugiasi, kai suomiai nepelno taškų, o paklausti, kodėl nepalaiko saviškių, atsako – jeigu šie nelaimės, gaus didesnį finansavimą. Tik pasiekti aukšti sportininkų laimėjimai populiarina jų sporto šaką“, – paaiškina M. Ežerskis.

Žmona – karatistė

Mindaugą visą laiką lydi vienmetė žmona Inga, taip pat sportininkė, shotokan karatė rudojo diržo meistrė. Ji palaiko vyrą bet kokiu atveju – ir kai lydi sėkmė, ir kai ši trumpai nusigręžia. Anot vyro,žmona yra supratinga ir jo niekada nevaržo. Jau aštuonerius metus pažįstama pora susituokė prieš metus, kai Mindaugas vasarą gavo du laisvus savaitgalius. Vieną ir pasirinko vestuvėms. Vasario pabaigoje Ežerskiai laukia į pasaulį ateisiančio sūnaus.
Jau dvejus metus pora gyvena Vilniuje, nors susipažino Kaune vykusioje diskotekoje ir ketverius metus vienas pas kitą važinėjo, kol Mindaugas prikalbino Ingą apsigyventi sostinėje. „Iš pradžių sunku buvo apsiprasti. Vyro dažnai nebūdavo namie, o Vilniuje nieko nepažinojau – visi draugai ir giminaičiai gyvena kitur“, – guodžiasi būsima mama prisipažindama, jog dabar jau nebekyla abejonių, kur yra namai.

Jolanta ŠIDLAUSKIENĖ