Varžovai pavydi imtynininkui gausios palaikymo komandos

Iš varžybų su pergale grįžusio Valdemaro Venckaičio namuose laukia sveikinimų maratonas. Vienas pajėgiausių Lietuvoje graikų-romėnų imtynių atstovų džiaugsmingai apkabina ne mažai pažįstamus savo talento gerbėjus, bet būrį artimiausių žmonių – tėvus, penkis brolius ir keturias seseris.

Nors 2007-aisiais daugiau laurų teko kitam imtynininkui – planetos vicečempionui Mindaugui Ežerskiui, 24 metų V.Venckaičiui praėjęs sezonas taip pat buvo sėkmingiausias karjeroje. Jis iškovojo Europos ir pasaulio čempionatų bronzą, gavo olimpinį kelialapį.
* * *
– Keletą pastarųjų savaičių liejote prakaitą treniruočių stovykloje Baltarusijoje. Ar ir Naujųjų neteko sutikti ant imtynių kilimo? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Venckaičio.
– Ne, taip žiauriai nekankina. Treneriai leido sugrįžti namo.
Kita vertus, jau prasidėjo pasirengimas Pekino olimpiadai.
Kol daug kitų imtynininkų dar tik ruošiasi sausio ir vasario mėnesiais kovoti dėl kelialapių į Pekiną, mes jau dedame pagrindus pačioms žaidynėms.
Todėl net per šventes labai atsipalaiduoti negalime.
Šampano taurę pakėlėme, bet daugiau – ne.
O Kalėdas aš sutikau Tauragėje su namiškiais.
– Ko gero, Kalėdų dovanoms išleidote krūvą pinigų. Juk pasveikinti tokį būrį artimųjų ne juokas.
– Dovanas paprastai įteikiu tik tėvams. Jaunimui priperku saldainių. Šventėms iš anksto nesiruošiu – laukiu paskutinės dienos ir tada ką nors išrenku.
Man atrodo, kad svarbiau – ne dovanos kaina, o dėmesys.
– Ar iš itin gausios Venckaičių šeimos, neskaitant jūsų su Edgaru, dar yra siekiančių aukštumų ant imtynių kilimo?
– Dar treniravosi brolis Steponas, bet jam sportuoti uždraudė gydytojai. Užtat jis siekia mokslo viršūnių. Atrodo, kad broliui neblogai sekasi.
Kiti mano šeimos nariai rimtam sportui dar per jauni.
– Vaikystėje su broliais neretai pasipešdavote?
– Visko būdavo. Su Edgaru kartais per treniruotes imamės. Aš jį pamokau kai kurių elementų. Tiesa, rimčiau pakovoti neišeina, nes brolis ir pora metų jaunesnis, ir 10 kilogramų lengvesnis.
Mažiesiems broliams namuose parodau pratimų, kad stipresni augtų ir drausmingesni būtų.
– Jūsų broliui Edgarui, taip pat profesionaliam imtynininkui, 2007-ieji nebuvo sėkmingi. Ar iš tiesų jis, sulaukęs 22 metų, dėl patirtos sunkios traumos ketino baigti sportinę karjerą?
– Edgarui Europos čempionate išniro klubas. Jį gydę medikai sakė, kad tokios traumos dar nėra matę.
Išties buvo iškilusi rimta grėsmė karjerai, bet brolis atsigavo ir vėl dalyvauja varžybose.
– Vienas pajėgiausių Lietuvos bušido kovotojų Kęstutis Smirnovas turi penkis brolius (beje, visi lanko kovos menų treniruotes) ir tris seseris. Jis yra pasakojęs, kad gimtuosiuose Šakiuose Smirnovus gerbia ir gatvėje neužkabinėja.
Turbūt Tauragėje Venckaičių taip pat privengia?
– Nežinau, kaip ten Tauragėje į mus žiūrima – dabar labai retai namuose būnu. Bet tikrai niekas nesikabinėja.
– Kaip varžybose žmonės reaguoja į jūsų gausią artimųjų palaikymo komandą?
– Kai sužino, kad visi jie – mano šeima, nustemba. Man labai smagu kovoti, kai jaučiu šeimos palaikymą.
Į varžybas neretai susirenka ir draugai. Tada tikrai norisi parodyti viską, ką galiu, padovanoti jiems pergalę.
Su manimi Vilniuje olimpiniame centre treniruojasi ir kraštietis Svajūnas Adomaitis – vienas geriausių šalies imtynininkų.
Mes, tauragiškiai, stengiamės palaikyti vienas kitą. Norime nepadaryti gėdos savo miestui. Neseniai į sostinę persikėlė ir keletas jaunesnių sportininkų iš Tauragės. Treneriai jais taip pat nesiskundžia.
– Metams baigiantis dalyvavote geriausių šalies kariškių sportininkų pagerbime Kaune. Kas jus sieja su armija?
– Su karyba aš susijęs antrus metus. Metus atlikau privalomąją tarnybą, o vėliau perėjau į savanorių pajėgas. Tarnauju Klaipėdoje eiliniu Žemaičių apygardos 3-iojoje rinktinėje.
– Kaip derinate tarnybą Klaipėdoje ir treniruotes Vilniuje?
– Aš Vilniuje ne tik sportuoju, bet ir studijuoju Pedagoginiame universitete kūno kultūrą.
Viską suderinti sudėtinga. Tačiau dėstytojai atsižvelgia į mano sportinius rezultatus, supranta, jog profesionalusis sportas reikalauja ir daug jėgų, ir laiko.
O į Klaipėdą nuvažiuoju tiktai retsykiais. Pavyzdžiui, kai būna šaudymo pratybos.
– Ar šaudykloje jaučiatės taip pat tvirtai, kaip ir ant imtynių kilimo?
– Prasčiau. Šaudant man dar yra kur tobulėti.
– Ko sau palinkėtumėte 2008-aisiais?
– Labai noriu olimpinio medalio. Bet dar reikia daug dirbti.

Zigmas Jurevičius
„Lietuvos ryto“ korespondentas


Pasaulio čempionato prizininkas Valdemaras Venckaitis


Gausi Venckaičių šeimyna įsiamžino su Tauragės meru (nuotraukoje nėra Edgaro)


Atakuoja Edgaras Venckaitis