Suomijoje – paskutinis šansas iškovoti bilietus į Londoną

Vantaa (Suomija) miestelyje prasideda lemiamos kelialapių į Londono olimpinių žaidynių imtynių turnyro dalybos. Kovoti ant olimpinio kilimo bus suteikta galimybė atletams, iškovojusiems pirmąsias dvi vietas, kitaip tariant, atrankos turnyro finalininkams.

Prieš atrankos į olimpines žaidynes turnyrą Bulgarijoje, šalies imtynių rinktinės treneris Grigorijus Kazovskis prižadėjo nusiskųsti barzdą, jei Edgaras Venckaitis laimėtų kelialapį į Londoną. „Tai be galo sunki svorio kategorija. 66-iuose dar liko daug pajėgių europiečių, o ir Azijos imtynininkai ne pėsti. Juk tai jų svoris. Jei Edgaras praeis, paaukosiu savo barzdą“, – prieš mėnesį kalbėjo G.Kazovskis.

Dabar Edgariukas matuojasi olimpiečio kostiumą ir švilpaudamas vaikštinėja Vilniaus senamiesčio gatvėmis, o treneris, glotniai nurėžęs barzdelę, sprendžia naujus rebusus.

Sunki ir ilga kelionė į Kiniją laukiamų vaisių nedavė – iš Taiyuanio mūsų šalies delegacija grįžo tuščiomis. Prie visų bėdų prisidėjo Laimučio Adomaičio trauma. Dabar Pagrindinė užduotis – skubiai surasti pamainą šonkaulį imtyje su japonu sužeidusį L.Adomaitį. Buvo tris variantai: kelis mėnesius kilimo nečiupinėjęs ir pareigūnu tapęs Vladislavas Lukaševičius sunkiai buvo įsivaizduojamas aukščiausio lygio varžybose. Perspektyvus Lietuvos olimpinio sporto centro auklėtinis Julius Matuzevičius irgi nerado vietos trenerių dėlionėse: „Na dar tikrai jis per žalias tokio lygio turnyrui“, – svarstė treneris Ruslanas Vartanovas. Tuomet žvilgsniai nukrypo į Valdemarą Venckaitį. Buvęs tauragiškis ramiai priėmė iššūkį ir sutiko laikinai pereiti į sunkesnę svorio kategoriją iki 84 kilogramų. Tokio sprendimo minusas – mažas Valdemaro svoris. Kuomet darbinis atletų svoris yra apie 90 kilogramų, tai, palyginimui, Valdemaras dėl patekimo į finalą kabinsis būdamas arti 80 kilogramų. Tačiau yra it teigiamų momentų. Valdemarą varžovai nėra ištyrinėję. Jiems jis bus savoriškas tamsusis arkliukas. Svorio nepriteklį mėgins kompensuoti greičiu ir staigumu. Šios jo savybės prieš penkis metus atvėrė kelią į Pekino olimpiadą.

Kas gi pagrindiniai V.Venckaičio varžovai? Matomai, vokiečiai į lemiamą mūšį mes Europos čempionatų  prizininką patyrusį Janą Fischerį, o ne perspektyvųjį naujos kartos atletą Ramsiną Azizirą.

Pakankamai pavojingas 22 metų šių metų Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas Victoras Lorinczas ir Vengrijos. Švedai šiame svoryje turi pasirinkimą – jaunąjį Christofferį Ljungbecką, patyrusį Mohammadą Reza Babulfathą ir vyriausią turnyro dalyvį 2004 metų olimpinį vicečempioną 37 metų Arą Abrahamianą. Abrahamianas turi skandalingojo atleto reputaciją – Pekine jis nesutiko su teisėjų sprendimu, kurie finalinėje imtyje pergalę skyrė italui Andrea Minguzziui ir sviedė sidabro medalį ant imtynių kilimo. FILA jam tokio akibrokšto nedovanojo. Atletas buvo išmestas iš olimpinio kaimelio ir priverstas grąžinti apdovanojimą. Nukentėjo ir Švedijos imtynių federacija. Be baudos švedai neteko galimybės pora metų organizuoti bet kokio lygio tarptautinių varžybų.

Estai prie dviejų Heiki Nabio (120 kg) ir Ardo Arusaaro (96 kg) iškovotų kelialapių nieko prieš pridėti ir trečią – Eeriko Apso. Treneriai ne kartą užsiminė, kad Apsas nėra dovanėlė.

Dar vienas iš pagrindinių Valdemaro konkurentų yra pasaulio ir Europos čempionas Hristo Marinovas iš Bulgarijos. Bulgarai patausojo savo „pirmojo  numerio“ jėgas – Marinovas praleido Taiyuanio atrankos turnyrą ir Suomijoje pasirodys šviežesnis.

Nereikėtų nurašyti gruzinų. Nors šiame svoryje medalių tiekėjas Badri Chasaja nustojo šluoti titulus prieš penkis metus, kalniečių imtynių mokykla žinoma visame pasaulyje, todėl nurašyti jaunąjį Vladimirą Gegešidzę nekyla ranka. Be to, kas žino, gal pas gruzinus kur nors tūno dar vienas kitas įslaptintas atletas.

Kalbant apie Aleksandro Kazakevičiaus oponentus, norisi graužti nagus ir samprotauti apie Kinijoje pralaimėtą kovą baltarusiui Aleksandrui Kikiniovui. Paskutinis žingsnis nebuvo žengtas, o dabar, Helsinkio priemiestyje Vantaa, teks viską pradėti iš pradžių. Prieš Kazakevičių svoryje iki 74 kilogramų išsirikiuos solidi kariauna. Išskirt kažką be galo sunku, todėl remiuosi sausa statistika. Štai ji.

Olimpinių žaidynių trečios vietos laimėtojas ir pasaulio čempionas Javoras Janakijevas iš Bulgarijos.

Olimpinių žaidynių trečios vietos laimėtojas prancūzas Christophe Guenot.

Pasaulio vicečempionas Konstantinas Schneideris iš Vokietijos.

Ukrainiečiai spręs savo uždavinį, todėl galutiniame šturme dėl kelialapio gali pasirodyti lygiaverčių atletų Europos čempionato prizininko 26 metų Dmitrijaus Pyškovo arba patyrusio pasaulio čempiono Vlodimiro Šackich pavardės.

Neįmanoma nepaminėti suomių. Visų pirma todėl, kad juos tradiciškai palaikys gausi sirgalių armija. Antra, suomiai turi kelis vienodo pajėgumo atletus svoryje, todėl lengvai gali sportinininkus rotuoti. Ir trečia, tradicijos – šiame svoryje Marko-Yli Hannuksela  du kartus iškovojo olimpinius medalius. Jis tikrai nepagailės patarimų savo įpėdiniams Valtteriui Moisio, Henri Esko Vaelimaeki ir Veli-Karri Suominenui.

Irane imtynininkų kiek mažiau, nei gyventojų. Todėl, nepaisant pastarųjų metų šios šalies atletų nesėkmių šiame svoryje, negalima iš anksto užmerkti akių ir dėti kryžiukus prie Azijos čempionų Mohseno Ghasemi arba Hadi Alizadeh Pournia pavardžių.

Lenkams napavyko išugdyti savo šio svorio atleto, todėl jie nuėjo kitu keliu. Nuo 2008 metų kaimyninėje šalyje gyvena ir treniruojasi buvęs Armėnijos rinktinės narys Edgaras Babajanas. Žinoma, kad armėnai yra didžiausi aukštos klasės imtynininkų importuotojai pasaulyje. Armėnai ryškius pėdskus paliko kovodami Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos, Izraelio rinktinėse. Po Atlantos olimpinių žaidynių, 1996 metais, Bulgarijos pilietybę priėmęs Armenas Nazarianas pateko į Imtynių šlovės muziejų ir, per dešimt metų iškovojęs visus įmanomus titulus, tapo nacionaliniu šios šalies didvyriu.

Atidžiau pažiūrėjus į dalyvių sąrašą, nemalonias asociacijas kelia Sixto Barreros Ochoa pavardė. Prieš keturis metus Pekino olimpinėse žaidynėse svėrimo metu burtų valia Peru imtynininkas, visų Lietuvos imtynių fanų džiaugsmui, tapo pirmuoju Valdemaro Venckaičio varžovu. Tačiau euforija atslūgo – tąkart Valdemarui nepavyko atlikti veiksmo ir pergalė atiteko Pietų Amerikos atstovui.

Manau, kad Peru barjerą, jei tektų susigrumti, A.Kazakevičius praeis. Nesėkmės atveju draugams prižadėjau suvalgyti silkės galvą ir užsigerti pienu.

Tikiu mūsiškiais, todėl ir rizikuoju!

Valdas Malinauskas