Spjūvis olimpiados pirmtakams: likvidavus imtynes būtų keičiamas žaidynių himnas?

Vasario mėnesį sporto pasaulį sukrėtė žinia, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) imtynes žada pašalinti iš savo šeimos. Lozanoje posėdžiavusi komiteto vadovybė teiks pasiūlymą, kad olimpinėje programoje sporto šakų skaičius sumažėtų iki 25. Toks akibrokštas sulaukė žaibiškos reakcijos. Atletai ir organizacijos išreiškė didžiulį pasipiktinimą.

Imtynės buvo viena iš antikinių žaidynių sudedamųjų dalių, o šiuolaikinės olimpiados programoje šaka buvo nuo pat pirmosios – 1896 metais vykusios Atėnuose. Deja, istorija ir tradicijos užleido vietą televizijos reitingams. Būtent šis faktorius, pasak IOC, lėmė tokį radikalų pasiūlymą.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Darius Čepauskas portalui Alfa.lt teigė, kad šalies organizacija kol kas ėmėsi tokių veiksmų, kokių leido imtis dabartinė situacija: „Kreipėmės į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) ir prašėme, kad jie kalbėtųsi su IOC. Šiuo metu visi, kas galime, užsiimam lobistiniu darbu.

Mes žinome, kad tarptautinis komitetas sporto šakas atsirenka pagal tam tikrus griežtus kriterijus, tačiau tai yra tik fasadas. Tikrosios priežastys glūdi kažkur kitur. Šiuo metu vyksta politinė kova dėl naujojo IOC prezidento pozicijos. Todėl įvairių šalių įvairių sporto šakų federacijos vykdo vadinamuosius mainus – „dabar jūs balsuosite taip, o kai reikės, mes palankiai balsuosime jūsų atžvilgiu“.

Federacijos vadovas tikino, kad apie neigiamą baigtį negalvoja: „Mes tiesiog neįsivaizduojame, kaip imtynės gali išnykti iš olimpinės šeimos. Pirmiausia jiems reikėtų keisti šimtmečius egzistuojantį olimpinį himną. Jo tekste minimas bėgimas, disko metimas ir būtent imtynės. Tai tokiu atveju žodį „imtynės“ jiems tektų pakeisti „aitvarų sportas“.

Suprantu, jei ant svarstyklių su imtynėmis atsidurtų lengvoji atletika. Žinoma, tuomet apie svorį olimpinėse žaidynėse būtų galima kalbėti, tačiau kai taikiklyje yra softbolas, aitvarų sportas ir taip toliau…“

Apie migraciją tarp sporto šakų D. Čepauskas taip pat turėjo griežtą nuomonę: „Žinoma, vaikų sporte migracijos išvengti neįmanoma. Dažnai jaunieji sportininkai kitą kryptį renkasi dėl trenerio ar kitų priežasčių, todėl perėjimas iš bokso į imtynes ar iš imtynių į dziudo nėra keistas reiškinys.

Vis dėlto suaugusiųjų ir aukšto meistriškumo sportininkų planuose tikrai nėra tokių rokiruočių. Londono olimpiadoje beisbolo jau nebuvo programoje, tačiau beisbolininkų nematėme futbolo ar krepšinio rungtynėse.“

Prakalbus apie protesto akcijas Lietuvos imtynių federacijos prezidentas buvo lakoniškas: „Jei mes sunešime visus medalius ir tai garantuos imtynių saugumą – mes tai padarysime. Tačiau ne suneštų apdovanojimų skaičius lems šios istorijos baigtį.“

Trijose olimpiadose dalyvavęs vienas iš geriausių šalies imtynininkų Mindaugas Ežerskis neslėpė, kad kolegas apninka įvairios mintys: „Mums kilo visokių minčių, kodėl tokia galimybė yra svarstoma. Juk imtynės yra viena iš populiariausių šakų, o į olimpines žaidynes savo sportininkus deleguoja ypatingai daug valstybių. Galbūt varžybos nesulaukė atitinkamo dėmesio per televiziją.

Olimpiada yra pagrindinis mūsų startas ir gyvenimo tikslas. Ji yra tarsi pasaulio čempionatas futbolininkams. Manau, kad tarptautinė federacija padarys viską, kad šaka būtų išsaugota ir imtynininkai sutiks su visais pokyčiais. Turėtų būti daromos išvados, galbūt kis tvarka, tačiau mes esame tam pasiruošę.“

Europos ir pasaulio čempionatų medalininkas portalui Alfa.lt pripažino, kad neigiama istorijos baigtis gali turėtų skaudžių pasekmių šalies sportui: „ Netikiu, kad tokiam žingsniui bus pritarta, bet, be jokios abejonės, tai labai pakenktų sportui. Aišku, tokiose šalyse kaip JAV, Iranas, Turkija, kuriose imtynės yra itin populiarios, šaka ir toliau bus kultivuojama.

Tuo metu Lietuvoje neteksime valstybės finansavimo, sporto mokyklos negalės funkcionuoti visu pajėgumu ir šaka su laiku gali išvis išnykti. Bet kokiu atveju stengiamės atsiriboti nuo neigiamų minčių, nes manome, kad ne imtynės nukentėtų, o pati olimpiada. Juk tai būtų istorijos, tradicijų numenkinimas.“

Pasaulyje šakos atstovai jau pradėjo protesto akcijas. Legendinis Bulgarijos imtynininkas Valentinas Jordanovas, kuris šiuo metu vadovauja šalies federacijai, tarptautiniam komitetui grąžino savo olimpinį aukso medalį. Šį apdovanojimą jis iškovojo 1996-aisiais Atlantoje. M. Ežerskis teigė, kad šia tema su kolegomis kalbėjo.

„Juokavome šiuo klausimu. Klausiau Aleksandro Kazakevičiaus, ar jis nesiruošia atiduoti savojo. Jis sakė, kad jei nuo to priklausytų istorijos baigtis, tai medalį atiduotų tuoj pat. Žmonės skirtingai reaguoja į tokias naujienas, vieni karščiau, kiti ramiau.“

Kaip bebūtų, vyrai veja neigiamas mintis šalin ir ruošiasi artėjantiems startams. M. Ežerskis taip pat pridūrė, kad keisti sporto šakos dėl galimybės dalyvauti olimpiadoje tikrai nežada: „Apie jokius perėjimus į dziudo šaką mes negalvojame. Mes mylime imtynes ir tikime, kad viskas bus gerai. Imtynių pasaulis vienijasi, ir tikime, kad įrodysime, jog šaka yra reikalinga.

Žinoma, tokie svarstymai gero nepriduoda, tačiau ruošiamės olimpiadai Rio de Žaneire. Turime pajėgią komandą, perspektyvių jaunuolių. Motyvacijos tikrai netrūksta, nes norime įrodyti savo vertę. Už mėnesio laukia Europos čempionatas ir pažvelgus į dalyvių skaičių klausimai dėl populiarumo ir konkurencijos net nekyla. Kiekvienoje svorio kategorijoje varžysis net po 30 atletų. Tai ko dar trūksta norint būti olimpinėje šeimoje?“

Galutinis taškas istorijoje dar nėra padėtas. Gegužės mėnesį klausimas bus svarstomas posėdyje Sankt Peterburge, o sprendimas bus pateiktas po IOC Generalinės asamblėjos Buenos Airėse rugsėjį.

Marius Zaremba
alfa.lt