Lietuvos imtynininkai pasaulio čempionate nori medalių

Ar imtynių taisyklių reforma bus paranki Lietuvos atletams? Keturi šalies rinktinės imtynininkai pasaulio čempionate Budapešte pasiruošę ne tik išbandyti naujoves, bet ir kautis dėl medalių.

Lietuvos graikų romėnų imtynių rinktinė ketvirtadienio rytą išskrido į Budapeštą, kuriame dar pirmadienį prasidėjo pasaulio imtynių čempionato kovos. Vengrijos sostinėje ant Laszlo Pappo sporto arenos kilimo šį savaitgalį pasirodys keturi Lietuvos imtynininkai: Edgaras Venckaitis (svorio kategorija iki 66 kg), Aleksandras Kazakevičius (iki 74 kg), Laimutis Adomaitis (iki 84 kg) ir Mindaugas Mizgaitis (iki 120 kg).

“Į čempionatą važiuoja pajėgiausi mūsų imtynininkai. Visi jie turi labai daug patirties ir jau yra iškovoję ne vieną medalį aukščiausio rango varžybose. Tikimės, kad rezultatai Budapešte nebus prasti”, – sakė šalies imtynių rinktinės treneris Ruslanas Vartanovas.

Pasaulio čempionate dalyvauja 940 imtynininkų iš 85 valstybių.

Nuo rugsėjo 16-osios ant kilimo pirmieji pasirodė 380 laisvųjų imtynių atletai ir 240 moterų, o šį penktadienį medalių dalybas pagaliau pradės 320 graikų ir romėnų imtynių meistrų.

Taisyklėse – daug permainų

 Budapešte visi imtynininkai pirmiausiai sutartinai pažymėjo olimpinę savo pergalę. Čempionato išvakarėse Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) per savo sesiją Buenos Airėse nusprendė, jog Antikos laikus siekianti viena seniausių sporto šakų ir toliau liks olimpinių žaidynių programoje 2020 ir 2024 metais.

Varžybos Budapešte imtynininkams yra pirmoji oficiali proga pristatyti tas permainas, kurios turėtų šį sportą padaryti patrauklesnį ir labiau suprantamą žiūrovams. Iškilus grėsmei, jog imtynės gali prarasti olimpinį savo statusą, dar nuo balandžio mėnesio Tarptautinė imtynių federacija (FILA) ėmėsi nuoseklios šio sporto taisyklių reformos.

Kiekviena imtis Budapešte jau truks tik 2 kėlinius po 3 minutes (vietoj buvusių 3 kėlinių), o visi imtynininkų iškovoti taškai bus sumuojami (iki šiol laimėjus vieną kėlinį 6:0, o kitus du pralaimėjus 0:1 ir 1:2, atletas pralaimėdavo imtį, nors bendras rezultatas buvo 7:3 jo naudai).

Nuo šiol visiškai atsisakyta burtų, kurie atsitiktiniu būdu nustatydavo, kuris imtynininkas privalo atakuoti, o kuris gintis, esant lygiam kėlinio rezultatui. Norėdama, kad kovose padaugėtų veiksmų ir metimų, FILA taip pat atsisakė imtynininkus priverstinai guldyti ant parterio – nuo šiol beveik 90 proc. laiko atletai grumiasi stovėdami.

“Imtynės dabar tapo dar agresyvesnės ir intensyvesnės, todėl nuo šiol dar daugiau lemia atletų technika ir fizinis pasirengimas”, – permainas aiškino R.Vartanovas, 1996- aisiais Atlantoje pats kovojęs olimpinėse graikų ir romėnų imtynių varžybose.

Naujovės nepalankios sunkiasvoriams

 Iki šiol galiojusios taisyklės padėjo Lietuvos imtynininkams laimėti ne vieną medalį pasaulio ir Europos čempionatuose, bet 2008-aisiais Pekine palaidojo olimpines Mindaugo Ežerskio viltis.

Per imtį su varžovu iš Kazachstano pajėgiausiam Lietuvos imtynininkui net tris kartus paeiliui iškrito nedėkingi burtai ir jis anksčiau laiko pasitraukė iš kovos dėl medalių.

Kaip taisyklių naujovės dabar gali atsiliepti lietuvių rezultatams Budapešte?

“Taisyklių pakeitimai verčia visus imtyniauti ne tik intensyviai, bet ir labai agresyviai. Aleksandras (Kazakevičius) yra fiziškai labai stiprus, jis ir iki šiol ėmėsi agresyviai, todėl naujovės jam turėtų būti parankios, – analizavo R.Vartanovas.

– Bet sunkiasvoriai iki šiol dažniau laiko praleisdavo parteryje. Jie negali išlaikyti tokio pat tempo, kaip lengvesni imtynininkai. Sunkiems vyrams reikia būtinai prigulti (juokiasi).

Buvusios taisyklės gudresniems sunkiasvoriams suteikdavo daugiau galimybių laimėti taktiškai, bet dabar jie bus priversti neišvengiamai keisti savo stilių. Jiems adaptuotis bus sunkiausia”.

Patyrė skausmingą traumą

 Londono olimpiadoje bronzos medalį iškovojęs A.Kazakevičius turėtų vėl būti rinktinės lyderiu Budapešte. Bet 27-erių atletą šį sezoną vargino traumos. Dar kovo mėnesį A.Kazakevičiui per pirmąją kovą Europos čempionate Tbilisyje lūžo šonkaulis ir iki gegužės jis buvo priverstas gydytis.

“Šonkauliai – labai jautri vieta. Per vieną treniruočių stovyklą Aleksandras vėl pasijautė nesmagiai. Laimei, kartu su rinktine esantys medikai laiku jam padėjo, – neslėpė R.Vartanovas.

– Dabar, regis, viskas jau gerai. Bet šį sezoną mes akcentuojame ne aukščiausius rezultatus. Šie poolimpiniai metai daugiau skirti gydymui, atsigavimui ir įvairiems eksperimentams”.

Keitė svorio kategoriją

 A.Kazakevičiaus mėginimas šį sezoną imtis sunkesnėje svorio kategorijoje – vienas iš tokių eksperimentų.

Šįmet ir Europos čempionate, ir dar keturiuose turnyruose geriausias Lietuvos imtynininkas kovojo su iki 84 kg sveriančiais varžovais, bet Budapešte vėl dalyvaus lengvesnės svorio kategorijos varžybose, kuriose pernai ir iškovojo olimpinę bronzą.

“Ruošdamasis olimpiadai Aleksandras išsekino kūną, nuolat mesdamas svorį. Sąmoningai suplanavome, kad šį sezoną jis rungtyniaus jau su sunkesniais, – neslėpė R.Vartanovas.

– Ir Bundeslygoje (A.Kazakevičius dalyvauja Vokietijos imtynių čempionate – Red.), ir kituose turnyruose iki 84 kg jis įveikė ne vieną olimpiados ar pasaulio čempionato medalininką. Bet Aleksandras fiziškai kol kas nesutvirtėjo tiek, kiek reikalauja ši svorio kategorija. Priaugti svorio gali paprastai – valgyk lašinius, bulves ir turėsi tuos kilogramus. Bet imtynėse reikia raumenų.

Mes iki 2014-ųjų vidurio turime apsispręsti, kurią svorio kategoriją galiausiai pasirinksime. Likus 1,5 metų iki olimpiados jau reikės kryptingai dirbti. Dabar – pereinamieji metai, todėl dar mėginame įvairius variantus, ir žiūrime, kas bus”.

Kelionės į Budapeštą išvakarėse A.Kazakevičiaus svoris buvo 79 kg, todėl prieš lemtingą svėrimą pasaulio čempionate jam dar teks ištirpdyti 6 kg.

Baltarusis išvažiavo namo

 Naująjį olimpinį ciklą pradėję Lietuvos imtynininkai jau ieško naujų galimybių tobulėti mąstydami apie 2016-ųjų žaidynes Rio de Žaneire. Po Londono olimpiados su šalies rinktine atsisveikino ilgametis jos treneris Grigorijus Kazovskis. 72 metų baltarusis Lietuvos imtynininkus treniravo nuo 2000-ųjų. Jo vadovaujami lietuviai iškovojo ne vieną įsimintiną pergalę.

Vien per pastaruosius penketą metų M. Mizgaitis iš Pekino, o A. Kazakevičius iš Londono parsivežė olimpinę bronzą, 2007-aisiais M. Ežerskis ir Valdemaras Venckaitis tapo pasaulio čempionato prizininkais, o Vilius Laurinaitis pernai – pasaulio jaunimo čempionu.

Nors legendinis treneris jau grįžo į savo tėvynę, jo auklėtiniai Lietuvoje nesiruošia žemiau nuleisti rezultatų kartelės.

Bet iki šiol dažniausiai pas artimiausius kaimynus Aluštoje (Ukraina), Spaloje (Lenkija) ar Staikuose (Baltarusija) treniruočių stovyklas rengę lietuviai šįmet išplėtė partnerių geografiją. M.Ežerskio ir R.Vartanovo vadovaujama rinktinė pirmąsyk istorijoje treniravosi JAV olimpiniame centre Kolorado Springse ir surengė ne vienas pratybas su Vokietijos, Vengrijos, Švedijos imtynininkais.

“Anksčiau dirbome viena kryptimi, bet dabar stengiamės apimti kuo įvairesnį spektrą varžovų. Šįmet daugiau pasižiūrėjom už Atlanto ir į Skandinaviją. Mūsų atletams labai naudinga susipažinti su skirtingomis imtynių mokyklomis, – įsitikinęs R.Vartanovas.

Lietuviai – ant garbės pakylos

 Graikų romėnų imtynių pasaulio čempionatuose Lietuvos atletai yra iškovoję tris medalius.

Rimantas Bagdonas iki 87 kg Auksas 1965 Tamperė (Suomija)

Mindaugas Ežerskis iki 96 kg Sidabras 2007 Baku (Azerbaidžanas)

Valdemaras Venckaitis iki 74 kg Bronza 2007 Baku (Azerbaidžanas)

Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinė

Edgaras Venckaitis (iki 66 kg) 27 metai

Aleksandras Kazakevičius (iki 74 kg) 27 metai

Laimutis Adomaitis (iki 84 kg) 27 metai

Mindaugas Mizgaitis (iki 120 kg) 33 metai

 

Giedrius Janonis
www.lrytas.lt