Abiturientė iš Troškūnų tikisi perrašyti Lietuvos imtynių istoriją

Lietuvos imtynių žemėlapyje greta Vilniaus, kuriame treniruojasi graikų-romėnų imtynininkų žiedas, ir Klaipėdos, kur telkiasi laisvųjų imtynių atstovai, kyla naujas centras. Moterų imtynių sostine tapo Šiauliai, o ryškiausia Lietuvai dar gana naujos rungties žvaigždute –  Danutė Domikaitytė. Dvyliktokė viliasi tapti pirmąja Lietuvos imtynininke, užlipsiančia ant olimpinio kilimo.

Debiutiniai metai

Vaikystėje ji lankė dramos būrelį, bet labiau mėgo ne repeticijas, o peštynes su berniukais.

Kuomet paraginta trenerio Arvydo Krikščiūno nuėjo į pirmą imtynių treniruotę Troškūnuose (Anykščių raj.), D. Domikaitytė pajautė atradusi tai, ko jai reikia.

Dabar merginai – 19-a metų, greta jos pavardės puikuojasi Europos jaunimo vicečempionės titulas, jai jau teko galynėtis su planetos čempione, o Lietuvos imtynių specialistai įsitikinę, kad vieną dieną ji pati užlips ant suaugusiųjų pirmenybių pjedestalo.

„Užteks Danutei atsikelti gerai išsimiegojus, ir kitąsyk pasaulio čempionė pati gali atsidurti ant menčių“, – sportininkės pajėgumu neabejojo Lietuvos imtynių federacijos (LIF) prezidentas Valentinas Mizgaitis.

Pademonstruoti savo gabumus perspektyviausia šalies imtynininke laikoma D. Domikaitytė galės kitą mėnesį Suomijoje vyksiančiame Europos čempionate. Tiesa, dabartinis atletės treneris Aivaras Kaselis auklėtinės perėjimo į suaugusiųjų sportą neskubina. Anot jo, greta Helsinkio vyksiančiose pirmenybėse debiutantė tik apsižvalgys, o svarbiausias šiame sezone jai bus pasaulio jaunimo čempionatas, kurį rugpjūtį priims Kroatijos sostinė Zagrebas.

Šiemet imtynininkės laukia ir brandos egzaminai, todėl pernelyg spausti sportininkės treneriai neketina. Tačiau 2015 ir 2016 metais D. Domikaitytė nusiteikusi griebti jautį už ragų, kadangi jos tikslas – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės.

Turi asmeninį rėmėją

Iki šiol nė viena Lietuvos imtynininkė nebuvo peržengusi olimpiadų slenksčio. Jei D. Domikaitytei pavyktų tapti pioniere, į Rio de Žaneirą ji važiuotų būdama 21-erių.

Tokio amžiaus imtynininkai vyrai paprastai dar būna pernelyg „žali“, kad pretenduotų į aukščiausias vietas, tačiau merginų imtynės – mažiau nuspėjamos. Pavyzdžiui, Rusijos sunkiasvorė Natalija Vorobjova 2012 metų Londono žaidynėse triumfavo taip pat sulaukusi vos 21-erių.

„Tikiuosi išvažiuoti į Rio de Žaneirą, bet tai – negalutinis mano tikslas. Noriu dalyvauti ne vienoje olimpiadoje“, – teigė pati sportininkė, atrankos barjerus bandysianti įveikti svorio kategorijoje iki 69 kg.

Įvykdyti užsibrėžtus planus jai padės ir privatus rėmėjas. Viešbutis „AirInn Vilnius“ pažadėjo imtynininkės pasirengimui ir dalyvavimui Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse skirti 30 tūkst. litų.

Trenerį merginos surado pačios

Nors D. Domikaitytės kelias link olimpinių žaidynių prasidėjo Anykščių rajone, taikytis į prizines vietas jaunimo varžybose ji ėmė persikėlusi į Šiaulius.

Saulės mieste po moterų rinktinės vyriausiojo trenerio A. Kaselio ir jam talkinančio Andriaus Stočkaus sparnu susibūrė visos pajėgiausios šalies imtynininkės. Tarp jų – ir D. Domikaitytės sesuo Kristina, kurios karjerą kiek pristabdė trauma.

„Paskutinius trejus metus treniruodamosis vienoje vietoje jos pamažu augino viena kitą. Taip ir Danutė užaugo. Dabar Šiauliuose turime apie 40 jaunųjų sportininkių, kurios jau lygiuojasi į Danutę, ir kasmet jų padaugėja dešimtimi“, – darbo vaisiais džiaugėsi imtynių specialistas.

Treniruoti moteris jis pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Buvęs graikų-romėnų imtynių atstovas prisimena, jog merginos, galima sakyti, pačios jį susirado.

„Į treniruotes atėjo mergaičių, kurios sportuodavo šalia mūsų. Negalėjome juk jų išvaryti. Kai jos pradėjo laimėti prieš vaikinus, ėmiau dirbti su jomis rimčiau, o savo vaikinų grupę atidaviau kitam treneriui. Iš pradžių aplinkiniai šypsodavosi iš tų mūsų treniruočių, o dabar šypsenų moterų imtynės niekam nebekelia, nes jų lygis – toks pat kaip vyrų“, – pasakojo A. Kaselis.

Darbuotis su merginomis jis pradėjo pačiu laiku – pernai padidinus moterų imtynių olimpinių svorio kategorijų skaičių nuo keturių iki šešių, atitinkamai išaugo ir galimybės varžytis olimpiadoje.

Iš viso šalyje specialistų, treniruojančių imtynininkes, LIF priskaičiuoja dvi dešimtis, o miestų ir rajonų, kuriuose propaguojamos moterų imtynės – trylika.

Nors kai kurie graikų-romėnų imtynių treneriai padejuoja, jog geriausi jų auklėtiniai anksčiau ar vėliau būna perviliojami į Vilnių, V. Mizgaitis patikino, kad pagrindine moterų rinktinės baze liks Šiauliai.

„Tai, kad formuojasi tokie centrai kaip Šiauliuose, yra labai geras procesas. Mes jų draskyti ir vežti sportininkių į Vilnių tikrai nesiruošiame. Imtynininkėms reikalingos sparingo partnerės, todėl išsibarsčiusios po visą šalį jos nieko nepasieks“, – sakė LIF vadovas.

Niekur išvažiuoti nesirengia ir D. Domikaitytė. Vijolių vidurinę mokyklą, kurią lanko daugelis A. Kaselio ir A. Stočkaus auklėtinių, pavasarį baigsianti imtynininkė pasirengusi studijuoti Šiaulių universitete, kad tik nereikėtų keltis į kitą miestą.

„Nenoriu baigti savo sportininkės karjeros po dvylikos klasių. O geriausias treneris dirba Šiauliuose, todėl ir aš čia liksiu“, – pažadėjo D. Domikaitytė.

Mindaugas Augustis,

www.DELFI.lt