Imtynininkė Danutė Domikaitytė kovos dėl pasaulio jaunimo čempionato medalio

Imtynių bendruomenė vakar dar ilgai aptarinėjo finalinę graikų-romėnų imtynių dvikovą tarp Manto Knystauto ir ruso Sergejaus Semionovo. Nuo šimtų nuomonių galvoje ūžia. Žinovai dėstė mintis apie nepasiteisinusią taktiką, klaidą atliekant ridenimą (neva, paėmimas buvo netinkamas), spėliojo, kokios dvasios privertė trissyk užžengti už kilimo, aiškino paskutinio Manto metimo, galėjusio padovanoti triumfo akimirkas, trūkumus. Buvo ir tokių, kurie baiminosi, kad Knystautą apsėdo finalų kompleksas. Pagalvojau, vat atėjo laikai – pasaulio imtynių čempionato sidabro jau maža. Visiems duok auksą! Greitai pamirštama, kad prieš 15-20 metų mintys apie medalius buvo utopinės. Šioje vietoje limpa banali frazė – apetitas auga bevalgant. Ką gi, vyriški reikalai laikinai pasibaigė (laisvūnai stos į mūšį  šeštadienį), laikas pereiti prie mergaitiškų aktualijų.

Moterų imtynių turnyre turime vieną ir, kol kas, nepakartojamą Danutę Domikaitytę. Trenerių Aivaro Kaselio, Andriaus Stočkaus ir Arvydo Krikščiūno auklėtinės keliai pirmoje svorio kategorijos iki 67 kilogramų dvikovoje susikirto su Europos čempione Dalma Caneva iš Italijos. Iš karto pasakysiu rezultatą – 4:6 laimėjo sportininkė iš Genujos. Ar galėjo būti atvirkščiai? Taip, galėjo. Pirmas kėlinukas pralaimėtas „sausai“ po primityvių Canevos atakų. Trys iš keturių mėginimų užgriebti Danutės kojas baigėsi sėkmingai. Pirmame kėlinuke Domikaitytei taip ir nepavyko rasti priešnuodžių prieš kombinaciją „nėrimas – koja – du taškai“. Kad būtų linksmiau gyventi, italė dešinę ir kairę kojas atakuodavo pakaitomis. Pertraukoje treneris Kaselis ilgai kažką kuždėjo Danutei. Ilgai ir tyliai, lyg bijomas, kad italai neišgirstų minčių. Padėjo. Antrame kėlinuke Domikaitytė atsigavo, sėkmingai atrėmė dvi paeiliui Canevos atakas (manau, Kaselio nuopelnas) ir pradėjo taranuoti squadra azzurra tvirtovę. Caneva subraškėjo ir bėga už kilimo kartą, dar kartą (rezultatas 2:6), bet laiko lieka visai nedaug – vos 40 sekundžių. Italė gudrauja ir imituoja eilinę ataką. Danutė atremia, prigauna parteryje ir uždirba du taškus (4:6). Kaselis iš širdies rėkia “daryk ridenimą” ir garsiai skaičiuoja laiką: trys, dvi, viena. Deja.

Pritruko visai nedaug. Statistika ne mūsų naudai. Geras ženklas – Danutė pateisino kovotojos vardą ir, po lengvo nokdauno, antrame kėlinuke atsitiesė bei perėmė iniciatyvą. Blogas ženklas – pasaulio čempionate neapdairiai ištaškytų balų nieks lengvai nedovanoja. Ypač Europos čempionės.

Beliko laukti italės pergalių, kurios leistų Danutei pasireikšti paguodos turnyre ir suteiktų galimybę varžytis dėl pasaulio čempionato bronzos.

Kiek vėliau paaiškėjo, jog Caneva toli gražu nepėsčia. Kaip ir pridera tituluotai panelei, ji per 1,42 sek priklijavo mongolės  Oyungerer Otgonkhuu nugarą prie kilimo ir ankščiau laiko didele taškų persvara pervažiavo per rusės Kristinos Jeriominos gynybą (12:1 per 4,25 sek).

Bronzinis šansas atsidūrė Danutės rankose.

Paguodoje  Domikaitytei neprilygo mongolė Oyungerer Otgonkhuu. Tiesa, ir šioje dvikovoje mūsiškė neapsaugojo trenerius nuo streso – pirmo kėlinuko pabaigoje nerangus mėginimas atlikti panėrimą įstrigo pusiaukelėje ir varžovei buvo įteiktas vienintelis šansas nuveikti kažką padoraus Mongolijos labui. Nors pirma akistatos atkarpa baigėsi rezultatu 1:2, nerimas neužvaldė nei akimirkai. Tarp oponenčių buvo milžiniška meistriškumo praraja. Plika akimi matėsi ne tik techninis, bet ir fizinis lietuvaitės pranašumas. Tik stebuklas galėjo padėti stepių dukrai. Stebuklas neįvyko. Danutė rezgė ataką po atakos, dar labiau įsišėlo ir, galiausiai, mongolę paguldė ant menčių.

Vakare laukia mažasis finalas su Kristina Jeriomina iš Rusijos.

Valdas Malinauskas