Po pasaulio čempionato bronzos imtynininkės Kamilės Gaučaitės mintyse – Tokijas

Iš pasaulio jaunių imtynių čempionato grįžusi bronzos medalio laimėtoja Kamilė Gaučaitė su komandos draugėmis Aukse Rutkauskaite ir Kornelija Zaicevaite bei treneriu Aivaru Kaseliu švytėjo iš džiaugsmo. Šiaulių sporto mokyklos gimnazistės delne – pasaulio čempionato bronza, o mintyse Tokijas. „O kodėl gi ne? Man bus dvidešimt, pats jėgų žydėjimas, motyvacija yra. Tai jau ne svajonė, tai siekis“, – berdama žodžius kalbėjo K.Gaučaitė.

Patirties semiasi iš tituluotos draugės

Orouoste Kamilė puolė į pirmojo trenerio kauniečio Arūno Paplausko glėbį. Daugiau nei prieš metus Kamilė apsisprendė galutinai savo gyvenimą susieti su imtynėmis ir iš Kauno atvyko sportuoti bei studijuoti į Šiaulių sporto gimnaziją. Tėvai nelabai troško keturiolikmetės išvykimo, tačiau, kaip sakė pirmasis treneris, Kamilė ir čia buvo atkakli. „Visų pirma, ji įrodė, kad yra pakankamai savarankiška, nes su komanda jau keliavo ne tik po Lietuvą, bet ir į tarptautinius turnyrus užsienyje. Antra, aš įsivaizduoju, kaip tėvams buvo sunkiu atsispirti atkaklios Kamilės zyzimui“, – šypsojosi treneris.

Atvykus į Saulė miestą, gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Griežtas režimas, trenerių Aivaro Kaselio bei Andriaus Stočkaus įvesta tvarka ir naujos, pajėgios treniruočių partnerės privertė dar labiau pasitempti iš Kauno nežinomybėn atvykusią panelę. „Vien Danutės Domikaitytės patirtis ir pavyzdys yra neįkainojami dalykai. Šalia patyręs trenerių kolektyvas ir vis dar aukštame lygyje imtyniaujanti Indrė Bubelytė neleidžia man suglebti, verčia tobulėti. Tai, kad ėjau tinkama linkme įrodo Lietuvoje iškovotas auksas ir, be abejo, pasaulio jaunių bronza,“ – pasakoja Kamilė Gaučaitė.

Paklausta, ar artimiausiu metu galėtų kaip lygi su lygia kovoti su Danute, Kamilė atsakė, kad jos komandos draugė yra ir techniškai, ir fiziškai pajėgesnė. „Danutė yra tituluota atletė, todėl mano pagrindinis tikslas – pasisemti kuo daugiau patirties. Taip, kartais pavyksta per treniruotes išvargti taškelį kitą, bet lyginti mus dar labai anksti“, – kuklinosi pasaulio jaunių čempionato prizininkė.

Kovotojos dvasią grūdino žaisdama regbį su vaikinais

„Ji buvo Kauno Aleksandro Stulginskio vidurinės mokyklos ketvirtokė, kuomet pravėrė salės duris. Moterų imtynės Lietuvoje prieš dešimtmetį buvo egzotika. Tačiau aš jau turėjau šiokios patirties dirbant su panelėmis, todėl visais būdais mėgindavau privilioti paneles į treniruotes. Vienas berniukų įkalbėjo savo klasiokę Kamilę ateiti į salę, ji užsikabimo ir ilgam pasiliko“, – apie pirmą susitikimą su auklėtine pasakoja treneris Arūnas Paplauskas.

Į imtynių salę kartas nuo karto užklysdavo ir daugiau merginų, tačiau jos ilgėliau neužsibūdavo, todėl Kamilės treniruočių partneriais tapo berniukai ir treneris. „Kaskart prašydavau, kad Kamilė atsivestų draugių. Jos ateidavo, praeidavo medicininę patikrą ir lygtai galutinai apsispręsdavo draugauti su imtynėmis. Bet, triukšmingai ateidavo ir tyliai išeidavo, o tuo tarpu Kamilė su stumdydamasi su bernais gainiodavo regbio kamuolį, – prisimena treneris. – Ji labai atkakli ir užsispyrusi. Ėjo lažybų su šalies čempionu Eriku Petraičiu, kad 20 kartų kopdama virve pasieks lubas, jei Erikas dešimt kartų atsispaus nuo kilimo tik viena ranka. Erikas atsispaudimus padarė, o Kamilė nenusileido ir kruvinais delnais taip pat pasiekė savo tikslą. Toks buvo susitarimas ir Kamilė ginčą laimėjo. Iš tokios užsispyrusios mergaitės rezultatų ilgai laukti neteko. Sverdama vos 38 kilogramus ji jau laimėjo pirmą vietą varžybose Lietuvoje, o netrukus sėkmė lydėjo ir tarptautinėje arenoje Daugpilyje – ten turnyre ji iškovojo penkias dvikovas paeiliui ir laimėjo „auksą “. Panašaus lygio merginų nebuvo, todėl dažnai poroje su ja teko dirbti vaikinams, o dar dažniau veiksmus atidirbinėjo su manim. Vėliau Kamilei tobulėti padėjo daugkartinė Lietuvos čempionė Vaida Puidaitė“ .

Valdas Malinauskas