Atkurtai Lietuvos valstybei – 100!

Nors Lietuvos valstybingumo ištakos siekia daugiau nei 1 000 metų, 2018 metais Lietuva mini atkurtos valstybės 100 metų jubiliejų. Tai tik dalelė mūsų istorijos, tačiau nepaprastai svarbi. 1918 metais pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra milžiniškas žmonių, nepabūgusių prisiimti atsakomybę už savo valstybės ateitį, laimėjimas.

Tai laimėjimas žmonių, kurių dėka šiandien galime jaustis laisvi ir nevaržomi, dalytis savo kūryba ir pasiekimais su visu pasauliu. Šiandien Lietuva – atvirų, kūrybingų ir atsakingų žmonių šalis.

Šimtmečius buvome ir esame įkvėpti ateities, todėl švęsdami modernios valstybės šimtmetį ir toliau stiprinsime valstybingumo pamatus, sieksime didinti visuomenės socialinę ir pilietinę atsakomybę, skatinsime savanorišką veiklą ir formuosime modernios bei kūrybingos valstybės įvaizdį. 

Lietuvos imtynių federacija visus sveikina Valstybės šimtmečio proga!  

Su gimtadieniu, Lietuva!

—————————————————————————————————————–

Dar kartą prisiminkite šalies istoriją.

LIETUVOS PRIEŠISTORĖ
Lietuvoje pirmieji žmonės apsigyveno maždaug 12 000 m. pr. Kr. 3000–2500 m. pr. Kr. čia atsikėlė indoeuropiečiai-baltai. V–VIII a. vakarinėse žemėse susidarė genčių sąjungos: prūsai, jotvingiai, kuršiai, žemgaliai, lietuviai, latgaliai. X a. pagonys baltai pateko į katalikiškosios Europos misijų akiratį. 1009 m. šv. Brunono misijos aprašyme buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

KARALYSTĖ IR TOLERANCIJA
Viduramžiais Lietuva buvo sukūrusi savo valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Manoma, kad Lietuvos valstybė pasaulio žemėlapyje atsirado 1253 m. liepos 6 dieną karūnavus suvienytos Lietuvos valdovą Mindaugą. Popiežiaus bule Lietuvos valstybei buvo suteiktas aukščiausias – karalystės – titulas. Tai reiškė, kad visa Vakarų Europa pripažino Lietuvą ir priėmė ją į savo šeimą kaip lygiateisę Vakarų Europos politinės sistemos narę. 1387 m. oficialiai apkrikštyta Lietuva pasirinko vakarietiškąjį raidos kelią: šalyje ėmė plisti raštas, steigtis mokyklos, Lietuvos studentai vyko mokytis į Europos universitetus.

NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS JŪROS
Dar vieną svarbią pergalę pasiekėme 1410 metais vykusiame Žalgirio mūšyje, kai kartu su Lenkijos karalystės pajėgomis nugalėjome Kryžiuočių ordiną. Tuomet Lietuva pasiekė savo galybės viršūnę – LDK teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir nuo Lenkijos iki Smolensko, tapo reikšminga politine jėga Rytų ir Vidurio Europoje. Nors tais laikais visi kitataučiai buvo laikomi potencialiais priešais, LDK sėkmingos plėtros priežastis buvo būtent tolerancija kitų tautų religijoms ir vietos papročiams.

PIRMOJI RAŠYTINĖ KONSTITUCIJA EUROPOJE


Lietuvos Statutai, sudarę senosios valstybės santvarkos teisinį pagrindą, liudija, kad Lietuva dar XVI a. tapo integralia Vidurio Europos dalimi. Dar aukščiau teisinė mintis pakilo XVIII a. pabaigoje, 1791 m. priėmus Gegužės 3-iosios konstituciją, kuri tapo pirmąja Europoje, aplenkusi Prancūzijos konstituciją, ir antrąja pasaulyje.

SENIAUSIAS UNIVERSITETAS RYTŲ EUROPOJE
Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su 1579 m. įkurtu Vilniaus universitetu. Jo įsteigimas buvo reikšmingiausias LDK XVI a. pabaigos kultūrinio gyvenimo ir didelės politinės svarbos įvykis. Vilniaus universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visoje Rytų Europoje.

KNYGNEŠYSTĖ – XIX AMŽIAUS FENOMENAS
Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios veiklai, nukreiptai prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant stačiatikybę. Knygnešystė pasireiškė lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu jų gabenimu per sieną ir platinimu. Šis kultūrinis sąjūdis, kurio dalyviai daugiausia buvo valstiečiai, ir kuris laikomas lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi, padėjo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1918 m. ir išliko svarbiu tautinės savimonės išsaugojimui ligi šių dienų, todėl knygnešystė neretai vadinama XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenu. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.

1918–1940-ieji – KLESTĖJIMO METAI


1918 m. vasario 16 d. 20 drąsių ir ryžtingų tautos patikėtinių pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo paskelbė, kad Lietuva „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Nepriklausomybę apgynusi kovose su lenkais ir bolševikais, Lietuva 1920 m. Steigiamajame Seime įtvirtino demokratinę parlamentinę santvarką. Pakilimo simboliu tapo lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis – 1933 m. jie vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną (iš JAV į Europą). Lietuvos Respublikos laikais įtvirtinta pilietinė visuomenė ir kultūrinės vertybės padėjo Lietuvai ištverti Sovietų okupaciją ir tapo Nepriklausomybės atkūrimo idėjiniu pagrindu.

SSRS OKUPACIJA IR ANEKSIJA

1940 m. birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o nuo 1941 m. birželio 14 dienos vykdė masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Tačiau net ir tokius sunkumus mes ištvėrėme: išgyvenome ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir Vokietijos okupaciją. Ginti Lietuvos nepriklausomybės susibūrė partizanai. Jų kovų metai – vienas dramatiškiausių ir tragiškiausių Lietuvos istorijos laikmečių.

DAINUOJANTI REVOLIUCIJA
1988-ųjų birželį įkurta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įkvėpė mums tikėjimo ir vilties: išsilaisvinimo judėjimas – Sąjūdis – apėmė visą Lietuvą. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną minėdami 50-ąsias Ribentropo–Molotovo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines tris Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungėme 650 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandine. Gyvasis Baltijos kelias simboliškai atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos – taip mūsų žmonės išreiškė norą būti laisvi. Ilgai laukti nereikėjo. 1990 metų kovo 11 dieną buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tačiau tokiam mūsų norui pasipriešino Sovietų Sąjungos vadovybė, 1991 metų sausio 13 dieną į Vilnių pasiuntusi specialiai parengtas, sunkiąja karine technika ginkluotas desantininkų grupes. Tačiau net ginklų mes nepabūgome: Sovietų Sąjungos agresiją atrėmėme taikiai – be ginklų, tik dainomis ir begaliniu tikėjimu. Dėl to šie įvykiai Lietuvoje neretai vadinami dainuojančia revoliucija. Taip trečią kartą istorijoje Lietuva pradėjo savarankiško gyvenimo epochą.