A.Kaselis: būtų keista, jei dirbi šioje srityje, ir nenori užlipti į olimpą („Sun city open“ turnyro rezultatai)

Šiauliuose organizuota moterų imtynių treniruočių stovykla jau ketvirtąjį kartą po tarptautinio moterų imtynių turnyro „Sun city open“. Iš viso stovykloje dalyvauja apie 70 sportininkių, tarp kurių ir 20 lietuvių. Išsamiau apie šią stovyklą, trenerio darbą ir imtynes papasakojo daugiau nei 20 m. moterų imtynių trenerio patirtį turintis Aivaras Kaselis.

– Kokią stovyklą organizuojate?
– Tarptautinę stovyklą organizuojame kiekvienais metais po mūsų tarptautinio moterų imtynių turnyro „Sun city open“ – jau ketvirtąjį kartą. Stovykla didėja – dalyvauja 70 sportininkių iš daugelio šalių. Atvyko  italės, švedės, baltarusės, latvės, estės, rusės, lenkės ir apie 20 lietuvaičių. Smagu, kad jos pasilieka, vertina mūsų darbą, mūsų trenerius, mūsų miestą. Ši stovykla yra prieš Europos čempionatą Rusijoje, kuriame dalyvaus mūsų Danutė Domikaitytė ir Kornelija Zaicevaitė. O kitos mergaitės ruošiasi Europos kadetų čempionatui, kuris vyks Makedonijoje.

– Kaip kitų šalių imtynininkės sužinojo apie šią stovyklą?
– Labai smagu, kad mus jau perka, treneriams, mūsų visam kolektyvui tai yra geras įvertinimas. Tai reiškia, kad esame žinomi ir paklausūs. Smagu, kad šiais metais ir rusės, ir italės dalyvauja. Tai ne tiek joms, bet ir mums didžiulė nauda. Italės pačios mus susirado. Taigi atvažiuoja daugiau šalių atstovių, kurios pasitiki mumis, mūsų mergaitėmis. Turime ne vieną medalininkę, Europoje ir pasaulyje jau žino, kad yra tokia Lietuva, apie kurią sužino per moterų imtynių sportą. Malonu, kad ne vien apvalų krepšinio kamuolį žino.

– Prie mūsų klimato nebuvo joms sunku priprasti?
– Kaip tik ne, nes orai atšilo. Švedai plojo rankomis, nes pas juos dar ir sniego iki pusės yra. Jiems čia gera. Italėms, kai buvo šiluma aukštesnė, buvo viskas gerai, dabar, kai vėl atvėso, tai vaikšto susiraukusios ir klausia, kada vėl temperatūra pasikeis. Baltarusėms, lenkėms, estėms, latvėms gerai, nes ten klimatas panašus, kaip ir pas mus.

– Ar yra taikomi reikalavimai?
– Organizatoriai turi užtikrinti tinkamą režimą, kiekviena treniruotė smulkiai išdėstoma, svarbu, kad laiku būtų transportas, maistas, poilsis. Norime, kad dalyviai laikytųsi mūsų reikalavimų, režimo ir vykdytų treniruotės plano reikalavimus, kad būtų geros partnerės mūsų mergaitėms.

Yra trys treneriai iš Lietuvos, du treneriai iš Estijos, viena trenerė iš Italijos, dvi trenerės iš Baltarusijos, vienas treneris iš Rusijos, Švedijos ir Lenkijos. Visada semiamės patirties, stengiamės pasilikti sau tai, kas tinka mums.

– Kokia stovyklos dienotvarkė?
– Dvi dienos yra intensyvios, paskui pailsima, kad organizmas ir kūnas atsigautų, kad vėl galėtume treniruotis toliau. Iš pradžių pakeliame krūvį, po to jį sumažiname. Ši stovykla yra labiau pagal mūsų mergaičių sportinę formą.

Rytais kai kurios dar daro mankštą, bet ne visos. Taigi pusryčiai,  pertraukėlė, rytinė treniruotė, pietūs, poilsis, vakarinė treniruotė, vakarienė ir poilsis. Be poilsio nebus ir gero sporto.

Viskas vyksta poromis, nes negalime ruošti tik vieno sportininko, jis turi turėti partnerį. Partnerės  parenkamos pagal svorio kategoriją nuo 46 kg iki 76 kg. Pagal grupes ir pasiskirstome, labai gerai  dirbti, kai  keičiamas partneris.

Kiekvienas žmogus individualus partneris, todėl treniruočių stovyklos  reikalingos, nes gali pačiupinėti įvairios rasės, sudėjimų, ūgių priešininkes, pamatyti jų pasiruošimą.

Yra apšilimai, specialūs žaidimai, kurie pritaikomi imtynių sporto šakai, daug dinamikos, komunikacijos. Mūsų mergaitės moka rungtyniauti, savigynos veiksmų, ristis. Tai universali sporto šaka. Ką turime Šiauliuose, visada stengiamės parodyti, nes norisi, jog pajustų mūsų gyvenimo dvasią.

– Ar moterų imtynės populiarėja Lietuvoje?
– Populiarėja labai smarkiai visame pasaulyje, o Lietuva – tik pasaulio dalis. Moterys siekia to paties, kaip ir vyrai. Esame visi universalūs. Noriu, kad merginos visur galėtų save realizuoti. Pavyzdžiui, į Japonijos, Turkijos, Amerikos mokymo programą yra įtrauktos moterų imtynės. Ten  ugdomas ne tik kūnas, bet ir siela, jog vaikinai ir merginos galėtų savimi pasitikėti.

– Kodėl treniruojate tik moteris?
– Iš pradžių treniravau ir vyrus. Su vyrais paprasčiau, viskas išsprendžiama trumpesniu dialogu, nereikia gilintis giliau į visas problemas. Turėjome Europos ir pasaulio medalininkų ir prizininkų. Vėliau atėjo kelios mergaitės, kurios buvo pakankamai tvirtos, gero charakterio. Jos pradėjo nugalėti mano berniukus ir pradėjo jų daugėti. Pradėjome dirbti su merginomis. Jų atsirado labai daug, šiuo metu turime apie 50 merginų, todėl pasikvietėme dar vieną trenerę iš Minsko.

Viena mergaitė reikalauja tiek pat, kiek trys ar keturi vaikinai. Jei merginos turi tikslą, tai jo jos siekia daug stipriau. Pradžioje tai buvo mums kažkas nauja, įdomu, bet jos pačios mus į tai įtraukė. Buvo momentai, kai galvojau, jog ne tą pasirinkau, bet vis atsirasdavo naujų kandidačių. Kuo daugiau pas mus atvažiuos merginų, tuo mažiau išvažiuos. Man ne tas pats, noriu, kad čia viskas ir būtų. Jei sukursime gerą atmosferą joms, tai jos čia ir liks. Nenoriu, kad Šiauliai būtų ketvirtoje ar penktoje vietoje, man taip netinka.

– Kaip stengiatės pritraukti naujas imtynininkes?
– Viskas labai paprasta. Paruošiame superinę mergaitę, kuri yra olimpinės rinktinės narė. Šiuo metu tokias turime penkias. Jos yra mūsų imtynių super veidas. D. Domikaitytė parvežusi ne vieną pasaulinį medalį į Lietuvą, ji lyderė, taip pat Giedrė Blekaitytė, Kamilė Gaučaitė, kuri irgi jau yra iškovojusi du Europos ir pasaulio medalius. Smagu, kad jos gali pasiekti ir savimi pasididžiuoti. Tai ne tik rezultatai, bet ir asmenybės.

– Kovojate ne vien dėl medalių?
– Žinoma, kad ne. Niekada nekovojame vien dėl medalių. Specializuojamės dabar labiau į moterų imtynes, nes čia susirinko visa grietinėlė, turime geriausias mergaites. Mums svarbiausia, kad užaugtų normalus žmogus. Jog jis būtų ir siela, ir kūnu tvirtas. Jei jam pavyks, tada tegu užsikabina aukščiausią olimpinį medalį. O gal jis bus labai geras daktaras, bet turės tvirtą charakterį ir jam tai padės kritinėse situacijose.

– Kokie jūsų planai?
– Salę turime superinę, noriu, kad mano jaunieji auklėtiniai, kurie sieja savo gyvenimą su imtynėmis, su trenerio darbu, tai tęstų toliau. Jau yra, kurie tai daro. Planai – Tokijo olimpinės žaidynės. Būtų keista, jei dirbi šioje srityje, ir nenori užlipti į olimpą, kuris yra aukščiausias taškas. Noriu, kad tos mergaitės pasiektų tai, ko siekia, o geriausios būtų pačiomis geriausiomis ne tik Lietuvoje, pasaulyje, Europoje, bet ir olimpiadoje.

Justina Kybartaitė (snaujienos.lt) ir www.imtynes.lt 

Turnyro rezultatai:
Sun City Open 2018 juniors Final Book
SunCity Open 2018 cadets Final Book