Mantas Knystautas – pirmasis lietuvis triumfavęs W.Pytlasinskio imtynių turnyre!

Vis tvirčiau sunkiasvorių aplinkoje jaučiasi Mantas Knystautas. Klaipėdietis beveik visuomet sugrįždavo su medaliais iš Europos ar pasaulio čempionatų jaunių ir jaunimo amžiaus grupėse. Šią tradiciją Mantas sėkmingai mėgina pratęsti ir tarp suaugusių. Tik ką Varšuvoje pasibaigusiame W.Pytlasinskio graikų-romėnų imtynių turnyre M.Knystautas perrašė šalies imtynių istoriją – nugalėjo visus savo varžovus ir tapo prestižinio turnyro nugalėtoju svorio kategorijoje iki 130 kilogramų! Tai pirmas kartas, kuomet Lietuvos atletas laimėjo šį prestižinį, daugiau kaip 60 metų rengiamą, turnyrą!

  Pirmuosiuose ratuose anksčiau laiko buvo patiesti rimtesnių problemų nesukėlę varžovai – norvegas Oskaras Marvikas ir lenkas Mateuszas Tadeuszas Karezcinskis. Visas smagumas laukė finale. Priežastis paprasta – dėl aukso teko kovoti su pasaulio čempionato trečios vietos laimėtoju Čilei atstovaujančiu kubiečiu Yasmaniu Acosta Fernandezu.

Varžovas pirmame kėlinuke pasigavo per žemai nuleistą Manto galvą ir, išnaudodamas savo masės pranašumą, „pakišo” lietuvį po savimi (0:2).

Antrame kėlinuke Mantas Knystautas suaktyvino savo veiksmus, tuo tarpu akivaizdžiai daugiau pavargęs Acosta nutarė pasigalynėti abipusiame sukibime. Kelias sekundes „kryžiuje” Mantas išnaudojo brandžiai, leido kubiečiui atlikti veiksmą metimu per save, tačiau buvo paruošęs rimrą kontrargumentą – jau ore klaipėdietis teisingai išdėstė kojas ir pridengė pernai Čilės pilietybę gavusį atletą.

Finišo tiesiojoje Acosta varė iš visų jėgų, laimei, tos jėgos jau buvo gerokai nukraujavusios. Lygiosios tenkino M.Knystautą, jam aukso medalis ir šlovė!

Svoryje kovojo 9 imtynininkai.

Šleivos efektas

Dabar leidžiamės žemyn, ten, kur svarstyklės sustoja ties 67 kilogramų riba. Būtent čia rasime gerą M.Knystauto draugą neramios sielos ir kupiną padrikų minčių Kristupą Šleivą. Karts nuo karto panevėžiečiui pavyksta surikiuoti pasąmonės srautus ir tuomet švieslentėje užsikuria graži aritmetika. Mihajus Radu Mihutas šiemet laimėjo du pagrindinius kontinento turnyrus – Europos suaugusių ir Europos U23 čempionatus, todėl daugeliui, žinančių imtynių niuansus, rumunas buvo būtent tas lokomotyvas, kuris galėtų bet kurį ištraukti į paguodą, o pats ir toliau grožėtis aukso blizgesiu. Bet ne šiandien, kuomet Šleivos mechanizmas veikė tiksliai ir sklandžiai. Po kelių atakų šuorų rumuno mentės buvo prispaustos prie kilimo. Visas darbas teužtuko kiek daugiau nei dvi minutes. Ech, kaip reikia Kristupui tokių pergalių pasaulio arba Europos čempionatuose. Juk gali, žaltys.

Savo rimtus ketinimus Kristupas patvirtino antrame rate įveikęs turką Muratą Firatą. Visa tai, kas į imtynes atkeliauja iš tos šalies, yra kokybiškas produktas. Turkijoje nėra blogų imtynininkų. Ten arba imtynininkas, arba imtynininkas mokantis spardyti kamuolį, arba virėjas, todėl ši pergalė taip pat priskiriama „neeilinių“ kategorijai. Juolab, kad ji pasiekta Kristupui būdingu stiliumi – nenuspėjami ir kartais nelogiški veiksmai nubloškė varžovą į aklavietę, kaip kad pirmas nusisekęs metimas – lyg ir užtraukiamas „dubuo“, kurio metu keičiama atakos kryptis. Netikėta varžovui, netikėta žiūrovams.  Parteryje du keturbaliai iškėlimai padėjo tašką. Ir vėl pakako dviejų plius minučių.

 Pusfinalis su naujai iškeptu lenku Gevorgu Sahakianu kiek nenusisekė. Nuo šių metų kaimyninei valstybei atstovaujanti armėnas yra Europos čempionato penktos vietos laimėtojas, todėl  nieks nesitikėjo lengvos kovos. Vis dėlto, kliurkų virtinė, kurių prištampavo ir atletai, ir teisėjai (retai apie tai rašom, tačiau po dvikovos arbitrai atsiprašė mūsų trenerių už klaidas), sugadino visą balių. Taip, armėnas šovė į priekį, tačiau laiko paklibinti pavargusį varžovą buvo marios, todėl sprendimas bausti Kristupą už, neva, netaisyklingą rankos užgriebimą mažų mažiausiai nekorektiškas, juolab, kad tokios nuodėmės iniciatorius buvo pats armėnas. Dvikova rezultatu 1:9 baigėsi net neįsisiūbavusi.

Revanšas nepavyko. Taip galima pavadinti grumtynes dėl bronzos su Konstantinu Stasu. Šiam bulgarui Kristupas Šleiva nusileido aršioje dvikovoje pernykščiame pasaulio čempionate Paryžiuje. Varšuvoje kiek nenuskilo pirmos minutės, kuomet bulgaras prigamino taškų parteryje. Antroje dalyje Kristupas fantazijai leido pilnai išbujoti ir vienu metu pakvipo perversmu. Bulgarui nelabai patiko Šleivos siūlomas „kryžius“, po kurio rezultatai aptirpo iki 5:9, o iniciatyva buvo pilnai perimta. Deja, paskutinis mėginimas nuskraidinti varžovą nebuvo sėkmingas ir teko pripažinti pralaimėjimą rezultatu 5:11. Kristupas turnyre užėmė penktą vietą (17 dalyvių).

Neperžengė kvalifikacijos barjero

Dar vienam atletui, kovojusiam svoryje iki 67 kilogramų nepavyko sekti komandos draugo keliu. Olimpietis Edgaras Venckaitis nusileido japonui Katsuyoshiui Kawasei (2:11) ir liko 12-as.

Paulius Galkinas (77 kg, 22 dalyviai) neprilygo Kinijos atletui Ridongui Zhangui (3:4). Tai tas retas atvejis, kuomet pralaimėjo beveik šešias minutes ant kilimo dominavęs atletas. Klaipėdietis pirmosiomis sekundėmis praleido smagų kirtį (0:4), po kurio iki pat finalinės sirenos spaudė varžovą, kuriam tiesiog stebuklingai pavyko atmušti Pauliaus atakas. P.Galkinas liko 13-oje vietoje.

Svoryje iki 87 kg išvydome visai simpatišką dvikovą tarp Eivido Stankevičiaus pasaulio čempiono Metehano Basaro iš Turkijos. Susitikime kaunietis toli gražu nebuvo statistas, pirmas „uždirbo“ vieną tašką už aktyvumą, jo mėginimai nublokšti varžovai buvo gerai apgalvoti, gal kiek pritruko techninių įgūdžių kovojant su aukščiausio lygio atletais. Susitikimas baigėsi rezultatu 1:1, tačiau pagal papildomus kriterijus, o šiuo atveju turkas iškovojo paskutinį tašką, privertęs Eividą užžengti už kilimo, pergalė buvo skiriama M.Basarui.

Martynas Nemsevičius netikėtai nusileido italui Fabio Parisiui (0:8), o Juliaus Matuzevičiaus akistata su vietiniu Tadeuszu Michaliku baigėsi rezultatu 1:4 lenko naudai.

Visi trys šiame svoryje kovoję mūsų imtynininkai liko turnyrinės lentelės apačioje.

Svoryje kovojo 16 atletų.

Valdas Malinauskas