Edgaras Venckaitis iki šios dienos buvo stabilus amerikiečių skriaudikas. Ypač įsimintina pergalė olimpinės atrankos turnyre Ulan Batore prieš RaVaughną Perkinsą. Kaip sakė pats Edgaras, tąkart jam padėjo mistiniai dievai su kuriais jis susibičiuliavo klajoklių šalyje.
Budapešte Edgaras Venckaitis (67 kg) puikiai tvarkėsi be dievų pagalbos, kuomet jau pirmame kėlinuke pataškė Ellį Colemaną ir išsiveržė į priekį 5:0. Ką tokiu atveju daro varžovai? Klasikinis žingsnis – mėgina įvelti į kryžminį paėmimą ir bet kuria kaina atakuoti, ba prarasti nėra ko. Taip ir įvyko – tauragiškis priėmė „kryžių”, pasitampė dėl iniciatyvos, laimėjo poziciją ir metė. Darė tą, ką planavo atlikti amerikietis – apvijo varžovą ir sviedė. Deja, veiksmas nebuvo išbaigtas, Colemanas permetė kojas ir pridengė. Mentės ir padovanota pergalė.
„Jis suaugęs, patyręs ir pats priima sprendimus. Rėk nerėkęs. Tačiau, jei būtų išgirdęs mane, kuomet prašiau išnešt už kilimo, o ne atlikti metimą, rezultatas tikriausiai būtų kiek kitoks”, – nusiminęs pasakojo treneris Ruslanas Vartanovas.
Be abejo, pralaimėjimas pagniuždė patį atletą, trenerius ir negausią gerbėjų grupelę, atvykusių stebėti čempionato kovas. Visgi, jei ne vaikiška klaida ar noras greičiau užbaigti reikalus, Edgaras ant kilimo atrodė visai simpatiškai. Aukštas tempas, efektingas darbas parteryje ir pelnyti taškai stovėsenoje kiek guodžia ir suteikia pagrindą manyti, kad olimpietis ir pasaulio čempionato prizininkas iš Tauragės grįžta į teisingas vėžes.
Tuo tarpu amerikietis pralaimėjo rusui Artiomui Surkovui ir palaidojo E.Venckaičio viltis kovoti dėl bronzos medalio.
Valdas Malinauskas
