|
2002.10.30
Pirmasis pasaulio čempionas kviečia į savo prizų turnyrą
Vytautas SAULIS
Lietuva ilgai didžiavosi pirmuoju pasaulio čempionu - 1965 m. Tamperėje
(Suomija) vykusio planetos graikų ir romėnų imtynių čempionato vidutinio
svorio nugalėtoju Rimantu Bagdonu. Legendinis sportininkas, dabar
Lietuvos imtynių federacijos garbės prezidentas, bendros Lietuvos-JAV
įmonės "Adelita" gemeralinis direktorius, kviečia į pirmąjį savo prizų
imtynių turnyrą.
- Kokios tai varžybos, kada jos vyks?
- Tai bus dešimties šalių jaunių (18 m.) graikų ir romėnų imtynių
turnyras. Jis penktadienį (nuo 12 val.) ir šeštadienį (nuo 10 val.)
vyks Vilniaus lengvosios atletikos manieže (Žemaitės 6). Į varžybas
atvyks Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Izraelio, Estijos,
Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos (dvi komandos) atletai. Lietuvai
atstovaus apie 60 imtynininkų, tad iš viso tikimės per pusantro šimto
dalyvių. Mūsiškiams tai bus puiki mokykla patikrinti savo jėgas ir
meistriškumą, nors jie irgi jau arti Europos elito. Šiemet vasarą žemyno
jaunių čempionate Odesoje Edgaras Venckaitis laimėjo sidabro, o Svajūnas
Adomaitis bronzos medalius, komanda užėmė septintą vietą.
- Kaip bus apdovanoti turnyro prizininkai?
- Žinomas imtynininkas Lietuvos kolekcionierių sąjungos prezidentas
Edmundas Armoška gamina puikius atminimo medalius, kiekvienas
nugalėtojas gaus originalų prizą (su R.Bagdono portretu - red.),
prizininkai - medalius ir diplomus. Kviečiu imtynių mėgėjus ateiti -
matysite ne vieną 2008 metų olimpietį ar olimpinį čempioną.
- Dabartinis jaunimas, tarp jų ir tie, kurie rungtyniaus dėl Jūsų prizų,
Rimantą Bagdoną žino tik kaip veteraną, įteikiantį apdovanojimus.
Papasakokite apie save.
- Gimiau 1938 m. lapkrišio 25 d. Biržų rajone kaimo mokytojų šeimoje.
1941 metų birżelį su mama buvau išvežtas į Sibirą, tėvas su dviem
vyresnėmis seserimis suspėjo pasislėpti, karui baigiantis jis su
seserimi Nijole pasitraukė į Vakarus, o paskui į JAV. Sibire, atokiame
Tomsko srities kaime, išbuvau beveik 14 metų, kol mamos paskatintas,
ryžausi bėgti: 1954 metų spalį be jokių dokumentų su duonos ir drabužių
ryšulėliu leidausi į ilgą kelią - važiavau, ėjau pėsčiomis ir per tris
mėnesius pasiekiau Kauną, kur gyveno giminės, vyresnioji sesuo Julija.
Jos padedamas baigiau vidurinę mokyklą, gavau pasą. Mokydamasis
Vilniuje žinomo imtynininko Vaclovo Remeikos paskatintas susidomėjau
imtynėmis - iš senelio paveldėta jėga ir sibirietiškas užgrūdinimas
padėjo greit pasiekti gerų rezultatų, bet tai nepadarė pilnateisiu
visuomenės nariu. 1958 m. kartu su boksininku Ričardu Tamuliu nunešėme
dokumentus į Kūno kultūros institutą: jį priėmė, o manšs - ne, nes
naivuolis parašiau autobiografijoje tiesą, kad esu tremtinys, tėvas
gyvena JAV.
Gal ir gerai, kad taip atsitiko. Kai po metų SSRS tautų spartakiadoje
laimėjau sidabro medalį, pasipylė kvietimai iš Rusijos institutų.
Pasirinkau Kijevą, nes buvo nuošaliau, padailinau biografiją,
nutylėdamas "antitarybinius" faktus ir tapau studentu. Ukrainoje buvo
labai pajėgūs imtynininkai, tai padėjo augti - tapau šios šalies
čempionu, dukart SSRS komandų čempionato nugalėtoju. 1965 metais
išvykau į pasaulio čempionatą Suomijoje - nugalėjau tarp kitų 1964 m.
olimpinį čempioną serbą Branislavą Simičių ir būsimą 1968 metų olimpinių
žaidynių nugalėtoją vokietį Lotarą Mecą, finale - lenką Boleslavą
Mackevičių ir užėmiau pirmą vietą (pirmasis iš lietuvių tapo
individualios sporto šakos pasaulio čempionu - red.). Pergalei
prireikė dešimt treniruočių metų. Deja, "dėmėta" biografija neleido
kitais metais JAV ginti čempiono vardo, dalyvauti olimpinėse ąaidynėse:
toliau Suomijos neišleido. Tik 1975 metais pirmą kartą aplankiau JAV
gyvenančius tėvus (mama ten persikėlė 1967 m.). Nuo 1968 metų su žmona
Eugenija, dukra Inga, jojimo trenere, gyvenu Vilniuje, sūnus Algis - jau
dešimt metų JAV su mano mama. Bandžiau dirbti treneriu, studijavau
žurnalistiką, gyvenimas padarė verslininku, tačiau imtynėms likau
ištikimas.
Pirmasis lietuvis pasaulio čempionas Rimantas Bagdonas (kairėje) su
Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) prezidentu šveicaru Rafaeliu
Martinečiu
Valdo Malinausko nuotr.
|
|
