Rimantas Bagdonas – vienintelis Lietuvos imtynininkas, tapęs pasaulio čempionu

RIMANTAS BAGDONAS į pasaulio 1965 metų klasikinių imtynių čempionatą išvyko, turėdamas kelis reikšmingus sportinius titulus. Tais laikais lietuviui tapti Sovietų  Sąjungos čempionato nugalėtoju buvo beveik neįmanoma. R.Bagdonas  vienintelis sulaužė šią tradiciją, du kartus tapęs „Didžiosios šalies“ nugalėtoju. Tačiau bilietas į  Tamperę jam buvo įteiktas tik po kontrolinių kovų Aluštoje, kuriuose aiškia persvara nugalėtas Valentinas Oleinikas ir „su kraujais“ išplėšta pergalė prieš Aleksandrą Jurkevičių. Beje, ir vienas ir kitas vėliau užkopė ant aukščiausios pjedestalo pakylos laiptelio – V.Oleinikas pasaulio čempionu tapo po metų, o A.Jurkevičius 1969 metais.

Suomijoje varžybos vyko pagal tuomet galiojančias taisykles – trys kėlinukai po tris minutes. Pirmoje imtyje taškais, žiūrovų nusivylimui,  įveiktas suomis. Kiek vėliau imtynininkas iš Libano paguldytas per 15 sekundžių. Olimpiniam čempionui iš Vokietijos Demokratinės Respublikos Lotharui Metzui prasuktas metimas per nugarą ir suktukas - 4:1 ir R.Bagdonas keliauja į kitą etapą. Bulgaras Petaras Krumovas “suplėšytas” sausu rezultatu 6:0. Lemiamoje kovoje. lenkui Boleslawui Mackiewicziui reikalinga tik pergalė. Po devynių minučių kovos skelbiamos lygiosios, o Rimantas Bagdonas pasaulio čempionu, nes pagal tuomet galiojančias taisykles buvo surinkęs mažiau baudos taškų. Netrukus jis kviečiamas į Suomijos prezidento rezidenciją. Urho Kekkonenas įteikia sidabrinę vazą su užrašu. Vėliau sportininkai buvo pakviesti į iškilmingą vakarienę. Vaišės nemokamai, tačiau norintiems paragauti stipresnių gėrimų, teko atverti pinigines. SSSR sporto valdžia imtynininkams skirdavo 10 JAV dolerių dienai. Tų pinigų ne tik alui, bet ir suvenyrams nepakakdavo.

Pergalė neliko nepastebėta ir Maskvoje. Tiesa, premijos buvo išmokamos pagal svorį – kuo daugiau sveri, tuo daugiau gauni. Vidutinės svorio (iki 87 kg) kategorijos atletui R.Bagdonui skyrė 5000 rublių ir radijo imtuvą VEF, o sunkiasvoriui Nikolajui Šmakovui (130 kg) įteikė 7000 rublių. Palyginimui, lengvasis automobilis „Volga“ kainavo 5000 rb. „Guodžia tas, kad Danas Pozniakas už olimpinį auksą gavo tik 1000 rublių“ - juokiasi pasaulio čempionas. „Žinoma, visų pinigų negavau. Vyko akcija „Sportas prieš karą Vietname“. Buhalterijoje nesidrovėdami nurašė keletą šimtų“,- pasakoja R.Bagdonas.

Kitą dieną iškvietė SSSR gynybos ministras maršalas Andrejus Antonovičius Grečko ir visiems kariškiams suteikė aukštesnį karinį laipsnį - įteikė po žvaigždutę antpečiams, o R.Bagdonui padovanojo auksinį laikrodį „Majak“ su užrašu „Nuo SSSR gynybos ministro“.

Vilniuje, tuometiniame „Spartako“ (dabar „Žalgirio“) stadione SSSR futbolo čempionato rungtynes žaidė Maskvos „Spartako“ ir Vilniaus „Žalgirio“ komandos. Varžybų pertraukos metu penkiolikai tūkstančių žiūrovų pasaulio čempioną pristatė komentatorius Algimantas Matulevičius. Po audringų ovacijų R.Bagdoną pakvietė į komentatoriaus kabiną. Įspūdžius iš Suomijos jis pasakojo  tiesioginiame eteryje. 

Lietuvoje vasaros dienas leisdavo Prienų rajono Mauručių kaime. Gandas apie stipruolį pasiekė kolūkiečius, kurie būriais rinkdavosi paspoksoti į imtynininką. Kartą, padarę gramą, drąsiausieji nutarė išmėginti jėgas. „Kad būtų minkščiau, suėjom į kluoną. Vieną po kito, iš viso septynis artojus ir traktorininkus, sumečiau į kupetą. Paskutinį kolūkietį užmečiau ant kluono sąramos. Balkis neatlaikė ir driokstelėjo pusiau, o kluonas nuvirto. Ilgai mano mamai Petrutei kaimynai sakydavo, kad tavo vaikas kluoną nuvertė“, - su šypsena prisimena R.Bagdonas.

Kijevo kūno kultūros instituto studentas Rimantas Bagdonas nutarė mokslus tęsti Lietuvoje. Dabartinis sambo federacijos prezidentas Pranciškus Eigminas pasiūlė kreiptis į Vilniaus universiteto rektorių Joną Kubilių. Pasisekė, buvo priimtas į žurnalistikos fakulteto II kursą. Kartu mokėsi žinomas žurnalistas Vytautas Žemaitis, estrados žvaigždė Stasys Povilaitis ir grupė...lakūnų, Vietnamo karo dalyvių. Lakūnai buvo itin gerbiami – išimties tvarka per paskaitas jiems leista gerti kavą. „Po savaitės pamačiau, kad po kavos lakūnai greitai įrausdavo, ir pernelyg atsipalaiduodavo. Kilo įtarimas ir dėstytojams, kad studentai mėgaujasi kava su laipsniais. Greitai kavos gėrimo ceremonija buvo uždrausta“,- kvatoja čempionas. 

„Po metų, 1966 kažkam toptelėjo pasidomėti mano biografija. Netrukus jau visa SSSR sporto vadovybė žinojo, kad mama 23 metus, o aš 15 metų buvome Sibiro tremtyje. Be to, tėvas ir sesuo gyveno Amerikoje“, - pasakoje imtynių metras. “Baisesnės biografijos nebūna. Taip tapau „nevyjezdnoj“ – neišvažiuojančiu, o į pasaulio čempionatą išvyko Valentinas Oleinikas, kurį nugalėjo atrankos varžybose“.

Kai kuriems tituluotiems anų laikų Rimanto Bagdono  draugams ir pažįstamiems likimas buvo sarkastiškas. 130 kilogramų sveriantis galiūnas Nikolajus Šmakovas paskendo žvejojant, įlūžus ežero ledui. Ionas Cernea, pasaulio čempionas svorio kategorijoje iki 57 kilogramų, buvo nužudytas Rumunijos revoliucijos metu. Kalbama, kad jis buvo  Nikolajė Čiaušesku (Causeascu), Rumunijos Socialistinės Respublikos vadovo 1965-1989 m., 1965-1974 m. Rumunijos komunistų partijos CK
generalinio sekretoriaus bei 1974-1989 m. - prezidento apsaugos papulkininkis ir prasidėjus neramumams ji įmetė į kubilą su rūgštimi.

Valdas Malinauskas

Lemiamoje kovoje prieš Boleslawą Mackiewiczių iš Lenkijos Rimantas Bagdonas (dešinėje) atliko metimą ,,suktuką"