Vilniuje, „Siemens” arenoje, vykusiame pasaulio jaunimo (iki 20 metų) imtynių čempionate graikų-romėnų imtynių atstovai vilnietis Aleksandras Kazakevičius ir šiaulietis Robertas Budris tapo prizininkais – paskutinę varžybų dieną jie pelnė bronzos medalius.

Tai buvo vienas didžiausių oficialių sporto turnyrų Lietuvoje: trijų rūšių – laisvųjų, moterų ir graikų-romėnų – imtynių varžybose dalyvavo apie 600 sportininkų iš 55 šalių. Pridėjus dar trenerius, vadovus, gydytojus, garbės svečius, atvykusiųjų skaičius padidėjo dvigubai.

Atvyko… po varžybų

Anot čempionato organizacinio komiteto pirmininko Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, ypač daug problemų kėlė vizos – kai kurios šalys visai tuo nesirūpino ir įtikinėjo, kad susitvarkys atskridę į Vilniaus oro uostą. Teko net kreiptis į Tarptautinę imtynių federaciją (FILA), kad užsispyrėliams paaiškintų tvarką. Nepaisant to, kuriozų neišvengta – pavyzdžiui, Komorų salų (jos yra Indijos vandenyne tarp Madagaskaro ir Afrikos) atstovai atvyko… pasibaigus laisvųjų imtynių varžyboms, o jų moterys svėrė kone dvigubai daugiau negu buvo užsiregistravusios: 55 kg svorio turnyre norėjo dalyvauti 80 kg svorio atletė.

Tik varžybų dieną pasirodė ir Nigerijos graikų-romėnų imtynininkai, kurie teisinosi keliavę net penkias dienas. Gal tai ir padėjo A.Kazakevičiui pirmoje imtyje nugalėti afrikietį Fredą Obaro ir sėkmės paskatintam siekti kitų pergalių.

Koją pakišo teisėjas

Svorio kategorijoje iki 60 kg (32 dalyviai) 2003 m. Europos jaunių čempionas dar įveikė estą Martiną Netzą ir gruziną Zurabą Zavrašvilį. Ši kova buvo ypač audringa, Gruzijos atstovai po pralaimėjimo labai triukšmavo, teko net apsauginininkams juo raminti.

Vilnietis pakeliui į finalą pajuto ne tiek turko Baki Yorukero jėgą, kiek imtynių mafijos įtaką. Čempionate teisėjavo net trys Turkijos atstovai, kurie, suprantama, veikė ir kitus arbitrus. Šiai imčiai teisėjavęs kilimo teisėjas iranietis buvo itin palankus turkui. Kai per minutę imtynininkai neatliko jokių veiksmų, pagal taisykles burtais skiriama vienam sportininkui būti parteryje (atsiklaupus laukti varžovo veiksmų). Ta dalia teko mūsų atletui, kuris gal ir paskubėjo pakeisti poziciją, varžovui nespėjus sugniaužti glėbio. Teisėjas nieko nelaukęs dukart įspėjo lietuvį – tai keturi baudos taškai, paskui dar sykį įspėjo ir jau pirmą kėlinį (2 min.) užbaigė kovą: turkas laimėjo 6:0.

Neišlaikė net šilto ir šalto matęs 1965 m. pasaulio čempionas Rimantas Bagdonas: „Teisėjas sugadino viską – abu imtynininkai buvo verti vienas kito, ir kova būtų papuošusi varžybas”. Nešvariais teisėjų žaidimais piktinosi ir Algirdas Butkevičius, taip pat buvęs imtynininkas: mokydamasis Radviliškyje buvo vienas perspektyviausių trenerio Fiodoro Vladimirovo auklėtinių, tapo Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionu, kandidatu į sporto meistrus. Studijuodamas Vilniaus universitete imtynių treniruotes metė, nes negalėjo suderinti dviejų dalykų, tačiau kilimo ir imtynių subtilybių nepamiršo – buvo Lietuvos imtynių federacijos viceprezidentas.

Norėjo aukso, laimėjo bronzą

Gerai, kad ši nesėkmė neišmušė iš vėžių A.Kazakevičiaus: kovoje dėl bronzos medalio 19-metis vilnietis nugalėjo Rusijos atstovą Maksimą Karpovą. Šis pirmame kėlinyje pirmavo 2:0, bet Lietuvos atletas metimu išlygino rezultatą 2:2 ir įgijo persvarą (esant lygiam rezultatui kėlinio laimėtoju laikomas sportininkas, paskutinis atlikęs veiksmą). Antras kėlinukas prasidėjo krauju – rusas alkūne užkliudė Aleksandrui nosį ir teko kelis kartus stabdyti kovą. Tai mūsiškio nesutrikdė, pergalei jam neprireikė viso laiko – du metimai buvo įvertinti po 3 taškus, ir pirmaujant 6:0 kova nutraukta.

„Labai kruopščiai ruošiausi čempionatui ir norėjau pakartoti 2003 metų rezultatą – tapti čempionu. Gaila, kad to nepavyko pasiekti, bet patenkintas ir bronzos medaliu”, – sakė A.Kazakevičius, kurio pirmas treneris buvo Remigijus Gustas. Čempionatui jį rengę Ruslanas Vartanovas ir Grigorijus Kozovskis teigė, kad Aleksandrui pirmiausia reikėjo atlaikyti konkurenciją rinktinėje: to paties svorio kategorijoje pretendentu buvo ir olimpietis Svajūnas Adomaitis. Kadangi kontrolinėse imtyse geriau atrodė Aleksandras, jis liko 60 kg svorio kategorijoje, o Svajūnui teko palengvėti 5 kilogramais ir pereiti į kitą kategoriją.

Pamiršo vėliavą

60 kg svorio čempionu tapo serbas Davoras Stepanekas, finale įveikęs A.Kazakevičiaus skriaudėją turką B.Yorukerą. Kitas bronzos medalis atiteko Kirgizijos atstovui Rinatui Usupzanovui. Beje, šios šalies imtynininkai nustebino ne tik laimėtais medaliais, bet ir tuo, kad neatsivežė savo šalies vėliavos (pagal nuostatus kiekviena dalyvaujanti šalisorganizatoriams įteikia savo vėliavą ir himną), tad ir per šį apdovanojimą ir net, kai kirgizas J.Kenzevas tapo 84 kg svorio kategorijos čempionu, į viršų kilo tik trys vėliavos. Rusai irgi atvyko be vėliavos, organizatorius išgelbėjo Užsienio reikalų ministerija, paskolinusi šios šalies vėliavą.

Vos pateko į rinktinę

A.Kazakevičius bei olimpietis Svajūnas ir šių metų Europos čempionato prizininkas Laimutis Adomaičiai buvo laikomi favoritais, o iš Šiaulių kilęs Robertas Budris nustebino. Tik paskutinę akimirką jis pateko į rinktinę – dėl kai kurių „nuodėmių” net buvo galvojama jo atsisakyti, nes nedaug tikėtasi.

Svorio kategorijoje iki 96 kg (25 dalyviai) R.Budris nugalėjo Sergejų Zolotovskį iš Kazachstano, lenką Marciną Olejniczaką ir Urlą Lee iš Pietų Korėjos. Pusfinalyje šiaulietis buvo priverstas pripažinti būsimo pasaulio čempiono ruso Sergejaus Sabinino pranašumą, nors vėlgi teisėjų subjektyvumas turėjo įtakos rezultatui.

Imdamasis dėl bronzos 19-metis Lietuvos olimpinio sporto centro (jame treniruojasi treji metai) auklėtinis kovėsi iki galo, nors atrodė, kad vengras Ivanas Nemethas lengvai sudoros mūsiškį. Pirmą kėlinį varžovas pirmavo 2:0, 5:0, o laimėjo 6:2, antrame – 3:0, tačiau puikus Roberto metimas buvo įvertintas 5 taškais ir jis išlygino rezultatą, laimėjęs 6:3. Lemiamos buvo trečio kėlinio 2 minutės – vengras buvo triskart įspėtas, ir per 1.30 min. pergalę iškovojo lietuvis.

Šios svorio kategorijos finale S.Sabininas didele persvara nugalėjo Vokietijos atstovą Kasimą Mehmetą Arasą, bronza, be lietuvio, atiteko dar turkui Sadinui Bakirui.

Turėjo palaikymo grupę

R.Budrio kovas ypač sekė palaikymo grupė – iš Šiaulių atvykusi močiutė Eugenija Budrienė, tėvas Gintautas ir pusseserė. Pas juos į tribūnas po paskutinės imties pasidžiaugti medaliu ir nubėgo vaikinas. „Pradėjau imtynes lankyti nuo 8 metų. Šiauliuose mane treniravo Aivaras Kaselis, o olimpiniame sporto centre – Ruslanas Vartanovas”, – pasakojo laimingas pasaulio čempionato prizininkas. Tėvas pridūrė, kad už tokias pergales atleidžia ir nedideles traumas, mėlynes, kurias sūnus gauna per varžybas ar treniruotes. Na, o rinktinės treneriai džiaugėsi, kad Robertas daug ko išmoko Vilniuje ir tai panaudojo čempionate – ėmėsi protingai, puikiai susigaudė situacijose. Iš Baltarusijos atvykęs G.Kozovskis sakė, jog truputį nepatogu, kad Lietuvos graikai ir romėnai pasirodė geriau už jo kraštiečius: jie pelnė tik vieną bronzos medalį, nors turi išugdę ir olimpinių, ir pasaulio čempionų.

Sekėsi ne visiems

Kiti atletai nepalaikė medalininkų ryžto – pirmąsias imtis pralaimėjo panevėžietis Marius Baranauskas (50 kg), vilniečiai Aleksejus Školinas (66 kg) ir Vladislavas Lukaševičius (74 kg), minėtasis Laimutis Adomaitis (84 kg), „užšokęs” ant būsimo čempiono kirgizo Janarbeko Kenzevo. Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis Svajūnas Adomaitis (55 kg) pirmąją kovą laimėjo, įveikęs švedą Johaną Johanssoną, bet antroje nusileido rusui Maksimui Mordovinui.

Laisvųjų imtynių turnyre mūsiškiai nepuoselėjo didelių vilčių. Taip ir buvo – pralaimėtos pirmosios imtys. Tik klaipėdietis Andrius Vaitechovskis (60 kg) buvo arti medalio – nugalėjęs austrą ir lenką, jis po to nusileido gruzinui būsimam vicečempionui Malhazui Zarkua bei bulgarui Nikolajui Kurtevui ir užėmė aštuntą vietą. Debiutavusioms oficialiose varžybose merginoms užduotis buvo lengvesnė – laimėti nors vieną kovą. Tai pavyko šiaulietei Viktorijai Kančauskytei, ji nugalėjo kirgizę, po to pralaimėjo vengrei ir liko 11-a tarp 21 dalyvės. Beje, žiūrovai pripažino, kad moterų imtys emocionalesnės, jos nuo pat pradžių stengiasi imtis aktyviai, ilgai neieško silpnų varžovės vietų, kaip vyrai.

Užtat paskutinę dieną, pasibaigus čempionatui, Lietuvos imtynininkai pritrenkė visus, per baigiamąjį banketą pasirodę puikiais juodais kostiumais – tiesiog elegancijos viršūnė. Niekas tokių nevilkėjo.

Vytautas SAULIS