2015 m. sausio 11 d. 50 metų jubiliejų švenčia Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo narys Andrejus Gribojedovas.

„1992 metais Ruslanas Vartanovas, Remigijus Šukevičius, Giedrius Dambrauskas, Valentinas Mizgaitis ir aš skridome į Europos čempionatą Kopenhagoje. Danijoje Vartanovas užėmė šeštą vietą, Šukevičius liko septintas, Mizgaitis kovėsi kaip liūtas, tačiau pralaimėjo tituluotam Karelinui. Man ir Giedriui taip pat kovos susiklostė nesėkmingai. Tačiau programą maksimum įvykdėm, Lietuvos vardas sušmėžavo imtynių pasaulyje, o aš apmokėjau kelionės išlaidas – visi padarėme gerą darbą. Tai buvo mano pirmoji investicija į imtynių sportą. Po keturių metų imtynių bendruomenė man patikėjo federacijos prezidento postą. Pradėjau eiti vadovo pareigas su 39 000 litų metiniu biudžetu. 2009 metais  federacija operavo 1 200 000 litų suma. Tai tik faktai ir aš jais didžiuojuos”, – pasakoja jubiliatas.

Paprašytas trumpai papasakoti apie savo sportinį kelią, Andrejus neslėpė nusivylimo. „Ant imtynių kilimo teko grumtis su pripažintais varžovais. Esu įveikęs ir SSRS čempioną. Tačiau mano ambicijos buvo daug didesnės. Svajojau apie pjedestalą pasaulio, Europos čempionatuose ir net olimpinėse žaidynėse. Nepavyko. Man nieko nėra baisiau už neišsipildžiusius lūkesčius. Todėl mano akyse užaugusių atletų pergales vertinu kaip savo laimėjimus. Per 14 mano vadovavimo federacijai metų Mindaugas Ežerskis, Aleksandras Kazakevičius, Mindaugas Mizgaitis, Laimutis Adomaitis, Valdemaras Venckaitis ir būrys jaunų atletų padėjo įgyvendinti man savo lūkesčius. Manau, turiu teisę tapatinti save su jais. Didžiuojuos tuo, kad su bendraminčių komanda pavyko daugiau kaip šimtą kartų iškelti Trispalvę virš nugalėtojų pakylos“, – emocingai kalbėjo A.Gribojedovas.

Pradėjus eiti federacijos vadovo pareigas Andrejus, tarsi šachmatų partijoje, atliko kelis neatremiamus ėjmus. Pirmas ir, ko gero, pagrindinis žingsnis – sprendimas į Lietuvą pasikviestį patyrusį imtynių specialistą Grigorijų Kazovskį iš Baltarusijos.

Tačiau vadovas jau tuomet suprato, kad be geros materialinės bazės toli nenueisi. Rinktinės treniruočių sąlygos buvo apgailėtinos. Rinktinės nariai pratybose prakaitą liejo sostinės imtynių salėje skambiu pavadinimu „Sveikata”. Patalpos mėgėjams gal ir tinkamos, tačiau strateginių tikslų  įgyvendinimui reikėjo bent jau normalių treniruočių sąlygų. Po kelių persikraustymų imtynininkų namais tapo SPORTIMOS maniežas.

Visą rinktinės gyvenimą Andrejus sutelkė aplink specialistą iš Baltarusijos. „Tai nėra vienadienis projektas. Noriu, kad Lietuvos treneriai domėtųsi ir augtų kartu su sportininkais. Jiems atsivėrė galimybė dalyvauti brangiame seminare kad ir kiekvieną dieną. Kas kiek žinių pasisems, tiek ir turės”, – buvo prasitaręs prezidentas. Vadybiniai sugebėjimai ir verslininko nuojauta neapgavo. G.Kazovskio palikimas – nauja trenerių karta, kuri sėkmingai perėmė estafetę iš patyrusio specialisto.

Tuo tarpu sportiniai laimėjimai pasirodė kur kas anksčiau. Pirmosios kregždutės – jaunųjų Svajūno Adomaičio, Valdemaro ir Edgaro Venckaičių, Laimučio Adomaičio, Aleksandro Kazakevičiaus ir Roberto Budrio pergalės pasaulio ir Europos čempionatuose. Vėliau, gavę sėkmės receptą iš patyrusio trenerio rankų,  olimpines aukštumas pasiekė Mindaugas Mizgaitis ir Aleksandras Kazakevičius. Antram kvėpavimui ir sidabriniam skrydžiui pakilo patyręs Mindaugas Ežerskis. Galų gale savo vietą erdvėje surado Edgaras Venckaitis. Dabar turim puikų imtynių namą. Mažai abejojančių, kad vienas kertinių šio namo fundamento akmenų paklotas Andrejaus Gribojedovo pastangomis.

Sveikiname su jubiliejumi ir darniai sakome „Ačiū!”

———————————————————————————————————————–

Vilniuje vykusio Lietuvos imtynių čempionato metu Andrejų Gribojedovą su penkiasdešimtmečiu pasveikino ir Aukso medalį „Už nuopelnus Lietuvos sportui” įteikė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė  ilgametį federacijos vadovą apdovanojo Olimpine žvaigžde. Jubiliatą sveikino LTOK Garbės prezidentas Artūras Poviliūnas, Lietuvos sporto federacijos sąjungos vadovas Rimantas Kveselaitis ir kiti renginio svečiai.

LIF prezidentas Valentinas Mizgaičiui už nuopelnus imtynių sportui Lietuvoje A.Gribojedovui įteikė Atleto aukso ženklą.

Į Lietuvą pasveikinti A.Gribojedovą atvyko daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas, dukart olimpinių žaidynių prizininkas, vienas Jungtinio imtynių pasaulio organizacijos (UWW) vadovų, Kazachstano parlamento deputatas, prezidento Nursultano Nazarbajevo patarėjas Dauletas Turlychanovas, Uzbekistano imtynių federacijos vadovas, Jungtinio imtynių pasaulio organizacijos teisėjų departamento direktorius, ekstra klasės kategorijos teisėjas Konstantinas Michailovas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas Vladimiras Kopytovas iš Baltarusijos, pasaulio čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas, Baltarusijos imtynių federacijos vadovas, Sergejus Demeškevičius, daugkartinis tarptautinių turnyro nugalėtojas, Estijos imtynių federacijos vadovas Elar Sarapuu ir Latvijos imtynių federacijos vadovas Dzintars Urbančikas.

Andrejus Gribojedovas yra arba yra buvęs:

  • ilgametis Lietuvos imtynių federacijos prezidentas (1996 – 2010);
  • Lietuvos sporto federacijų sąjungos viceprezidentas (nuo 2001);
    Europos imtynių federacijos (CELA) biuro narys (nuo 2009).

Jam vadovaujant Lietuvoje pirmą kartą buvo surengti įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos imtynių čempionatai:

  • Europos laisvųjų imtynių čempionatas (2002);
  • Pasaulio jaunimo čempionatas (2005);
    Europos čempionatas (2009).

LIFui vadovaujant aštuoni imtynininkai iškovojo kelialapius į olimpines žaidynes:

  • Remigijus Šukevičius (1996);
  • Ričardas Pauliukonis (1996, 2000);
  • Ruslan Vartanov (1996);
  • Mindaugas Ežerskis (2000, 2004, 2008);
  • Mindaugas Mizgaitis (2004, 2008);
  • Svajūnas Adomaitis (2004);
  • Valdemaras Venckaitis (2008);
    Aleksandr Kazakevič (2008).

Aukščiausi imtynininkų pasiekimai, vadovaujant A.Gribojedovui:

Olimpinės žaidynės

–          Mindaugas Mizgaitis (Pekino OŽ; 2008) 3 vieta;

Pasaulio čempionatai

  • Mindaugas Ežerskis (2007 Baku) 2 vieta;
  • Valdemaras Venckaitis (2007 Baku) 3 vieta;

Europos čempionatai

  • Mindaugas Ežerskis (2005 Varna) 3 vieta; (2009 Vilnius) 2 vieta;
  • Laimutis Adomaitis (2005 Varna) 3 vieta;
  • Valdemaras Venckaitis (2007 Sofija) 3 vieta;
    Mindaugas Mizgaitis (2010 Baku) 3 vieta.

Asmeniniai sportiniai pasiekimai:

  • Europos čempionato dalyvis (1992);
  • Universiados 2 vietos laimėtojas;
  • Daugkartinis (7-kart) Lietuvos imtynių čempionas (1985 – 1988, 1990, 1992, 1996);
  • SSRS Tautų spartakiados 5 vietos laimėtojas;
    Įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtojas ir prizininkas.