Radviliškyje paminėtas imtynių penkiasdešimtmetis (nuotraukos, reportažas)

Pra­džia – ant se­no im­ty­nių ki­li­mo

Prieš 50 me­tų pra­si­dė­ju­sias ir iki šiol Rad­vi­liš­ky­je te­be­vyks­tan­čias lais­vų­jų im­ty­nių tre­ni­ruo­tes ju­bi­lie­ji­nia­me ren­gi­ny­je pri­si­mi­nė ne tik prie jų at­si­ra­di­mo pri­si­dė­ję rad­vi­liš­kie­čiai Vik­to­ras But­vi­las bei Ed­var­das Nak­čiū­nas.

Lais­vų­jų im­ty­nių Rad­vi­liš­ky­je pra­džia glau­džiai su­si­ju­si su tre­ne­riu Fio­do­ru Vla­di­mi­ro­vu – prieš 50 me­tų ra­jo­no im­ty­ni­nin­kus pra­dė­jęs tre­ni­ruo­ti Al­gio La­die­tos auk­lė­ti­nis juos tre­ni­ra­vo dau­giau nei ke­tu­ris de­šimt­me­čius.

Im­ty­nių pra­di­nin­kai ra­jo­ne pri­si­mi­nė: lais­vų­jų im­ty­nių era čia pra­si­dė­jo nuo se­no im­ty­nių ki­li­mo, ku­rį tuo me­tu iš Kau­no že­mės ūkio aka­de­mi­jos pa­dė­jo gau­ti sa­va­no­riš­kos spor­to drau­gi­jos „Nemu­nas“ ra­jo­no ta­ry­bos pir­mi­nin­kas E. Nak­čiū­nas.

Ki­li­mas bu­vo gau­tas, ta­čiau tin­ka­mų pa­tal­pų, kur jį bū­tų ga­li­ma iš­ties­ti, ne­bu­vo. Ne­bu­vo ir du­šų spor­ti­nin­kams nu­si­praus­ti, jie tre­ni­ra­vo­si ne­šil­do­mo­se pa­tal­po­se.

To­kio­se są­ly­go­se im­ty­ni­nin­kams te­ko tre­ni­ruo­tis pen­ke­rius me­tus. Tik po pen­ke­rių me­tų Rad­vi­liš­kio spor­to mo­kyk­lo­je bu­vo ati­da­ry­tas lais­vų­jų im­ty­nių sky­rius, o im­ty­ni­nin­kai pra­dė­jo tre­ni­ruo­tis tuo­me­ti­nės V. Val­siū­nie­nės vi­du­ri­nės mo­kyk­los ma­žo­jo­je sa­lė­je.

Dar po de­vy­ne­rių me­tų prie Vaiž­gan­to vi­du­ri­nės mo­kyk­los, bu­vu­sios ka­ti­li­nės pa­tal­po­je, bu­vo įreng­ta im­ty­nių sa­lė, nu­pirk­ti nau­ji ki­li­mai. 1996 me­tais ša­lia bu­vo pa­sta­ty­ta spe­cia­li­zuo­ta im­ty­nių sa­lė, ku­rio­je spor­ti­nin­kai tre­ni­ruo­ja­si ir da­bar.

„Są­ly­gos bu­vo sun­kios, ta­čiau tre­ni­ruo­tis no­rin­čių vai­kų bu­vo daug. Gal dėl to, kad tuo­met ne­bu­vo to­kio di­de­lio spor­to ša­kų pa­si­rin­ki­mo, koks yra da­bar. Tie­sa, ir tuo­met at­si­ras­da­vo vai­kų, ku­rie, šiek tiek pa­si­tre­ni­ra­vę, mes­da­vo im­ty­nes ir lai­mės ieš­ko­da­vo ki­tur. Išt­ver­min­giau­sie­ji lik­da­vo ir sa­vo va­lios, už­si­spy­ri­mo bei di­de­lio dar­bo dė­ka sky­nė per­ga­les įvai­riuo­se čem­pio­na­tuo­se“, – pa­sa­ko­jo tre­ne­ris F. Vla­di­mi­ro­vas, per ke­lis de­šimt­me­čius išug­dęs bū­rį pui­kių spor­ti­nin­kų.

Ju­bi­lie­jų pa­mi­nė­jo su auk­lė­ti­niais

Kaip ir per kiek­vie­ną F. Vla­di­mi­ro­vo ju­bi­lie­jų, ku­ris vi­sa­da sie­jo­si ir su im­ty­nių pra­džios ra­jo­ne su­kak­ti­mi, pa­svei­kin­ti sa­vo tre­ne­rio, pa­bend­rau­ti tar­pu­sa­vy, pri­si­min­ti jau­nas die­nas at­vy­ko di­de­lis bū­rys im­ty­nių ve­te­ra­nų.

Tre­ne­rį su gra­žiu ju­bi­lie­ju­mi svei­ki­no bu­vęs jo auk­lė­ti­nis, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no gar­bės pi­lie­tis, da­bar­ti­nis Sei­mo na­rys Al­gir­das But­ke­vi­čius, ne vie­ne­rius me­tus po ke­lis kar­tus per sa­vai­tę iš Še­du­vos va­ži­nė­jęs tre­ni­ruo­tis į Rad­vi­liš­kį.

But­ke­vi­čius pri­si­mi­nė, koks tė­viš­kai ge­ras, nors ir reik­lus, bū­da­vo tre­ne­ris sa­vo auk­lė­ti­niams, kaip jis rū­pin­da­vo­si, kad auk­lė­ti­niai siek­tų aukš­tu­mų ne tik spor­te, bet ir moks­luo­se, aky­lai sek­da­vo, kad jų žo­dy­ne ne­bū­tų keiks­ma­žo­džių, kad jau­nie­ji spor­ti­nin­kai ne­drau­gau­tų su ci­ga­re­te. Ir jam pa­vyk­da­vo to pa­siek­ti.

Į ren­gi­nį iš Kau­no at­vy­kęs F. Vla­di­mi­ro­vo auk­lė­ti­nis Ro­mas Po­cius pri­si­mi­nė, jog ir pa­ts tre­ne­ris nie­ka­da ne­rū­kė, o pa­ts bai­siau­sias žo­dis, ku­rį auk­lė­ti­niai iš jo iš­girs­da­vo, pa­da­rę ką nors ne taip, bu­vo „sa­sis­ka“.

Šian­dien dziu­do ir sa­vi­gy­nos im­ty­nių spor­to meist­ras R. Po­cius, 1974 me­tais TSRS jau­ni­mo čem­pio­na­te iš­ko­vo­jęs si­dab­ro me­da­lį, pa­ts tre­ni­ruo­ja vai­kus.

Po­cius pri­pa­ži­no, jog sa­vo dar­be la­bai daž­nai pa­si­nau­do­ja iš tre­ne­rio F. Vla­di­mi­ro­vo gau­to­mis pa­mo­ko­mis.

Ki­ti F. Vla­di­mi­ro­vo auk­lė­ti­niai pri­si­mi­nė sma­gius pa­va­ka­ro­ji­mus tre­ne­rio na­muo­se, kur jie vai­šin­da­vo­si tre­ne­rio žmo­nos pri­kep­to­mis ban­de­lė­mis, tre­ti ne­ga­lė­jo pa­mirš­ti gy­ve­ni­miš­kų tre­ne­rio pa­mo­ky­mų ir džiau­gė­si, kad 75-erių su­lau­kęs jų tre­ne­ris te­bė­ra spor­tiš­kas, kiek­vie­ną žie­mą ne­pa­mirš­tan­tis sli­džių, o da­bar dar ir už­si­krė­tęs vaikš­čio­ji­mo su šiau­rie­tiš­ko­mis laz­do­mis li­ga.

Tre­ne­rį su ju­bi­lie­ju­mi svei­ki­no Lie­tu­vos im­ty­nių fe­de­ra­ci­jos gar­bės pre­zi­den­tas pa­sau­lio čem­pio­nas Ri­man­tas Bag­do­nas, fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Gied­rius Damb­raus­kas, ki­ti sve­čiai.

Tre­ne­riui ve­te­ra­nui įteik­tas Lie­tu­vos im­ty­nių fe­de­ra­ci­jos At­le­to si­dab­ro ženk­las, Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) at­kū­ri­mo 30-me­čio me­da­lis, ki­ti ap­do­va­no­ji­mai.

Svei­ki­ni­mų su­lau­kė ir F. Vla­di­mi­ro­vo pa­se­kė­jas, jo bu­vęs mo­ki­nys Jus­ti­nas Kvie­te­lai­tis, iš sa­vo tre­ne­rio pe­rė­męs ne tik spor­ti­nes ži­nias, bet ir tre­ne­rio pa­rei­gas ir jau 14 me­tų tre­ni­ruo­jan­tis ra­jo­no vai­kus.

Tau­rė – šei­mi­nin­kų ran­ko­se

Lais­vų­jų im­ty­nių 50-me­čiui bu­vo skir­tas ir tur­ny­ras, ku­ria­me dėl ap­do­va­no­ji­mų ko­vo­jo apie 70 įvai­raus am­žiaus ir svo­rio ka­te­go­ri­jų spor­ti­nin­kų.

Lie­tu­vos lais­vų­jų im­ty­nių tau­rės var­žy­bo­se nu­ga­lė­to­jais ta­po: Vi­lius Mon­ke­vi­čius (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 57 ki­log­ra­mų, Kel­mė), Al­gis Bui­vy­das (iki 61 ki­log­ra­mo, Klai­pė­da), And­rius Že­kas (iki 65 ki­log­ra­mų, Ra­sei­niai), To­mas Ba­ra­ce­vi­čius (iki 70 ki­log­ra­mų, Klaipėda\Pagėgiai), Ar­nas Va­lan­ti­nas (iki 74, Kel­mė), Ma­tas Lio­ren­tas (iki 79, Rad­vi­liš­kis), Kor­ne­li­jus Stul­gins­kas (iki 86, Rad­vi­liš­kis), Ne­das Ra­siu­lis (iki 92, Rad­vi­liš­kis), Arū­nas Damb­raus­kas (iki 97, Kau­nas), Si­mas Asa­čio­vas (iki 125, Rad­vi­liš­kis)

Lie­tu­vos lais­vų­jų im­ty­nių tau­rė ati­te­ko Rad­vi­liš­kio im­ty­ni­nin­kams.

Laima AGANAUSKIENĖ (skrastas.lt)