Šiaulių sporto gimnazijoje vykusiame Rimanto Bagdono imtynių turnyre šių varžybų šeimininkas turėjo, kaip jis pats sakė, ir „svarbesnių reikalų“.
Turnyro įkarštyje 1965 metų pasaulio čempionas surinko gimnazistų būrį ir iškeliavo į jo vardu pavadintą specializuotą imtynių salę.
„Norėjau tyliai, be šurmulio iš karo niokojamos Ukrainos atvykusiems vaikams įteikti dovanų ir palinkėti geros kloties. Kovo mėnesį iš Kijevo ir jo apylinkių į Šiaulius atvyko 14 vaikų. Nuo karo pabėgusius jaunuolius globoja miesto sporto gimnazija. Aš negalėjau likti nuošaly, todėl ilgai negalvodamas nusprendžiau ukrainiečiams įteikti šiek tiek dovanų, – kuklinasi R.Bagdonas. – Ši solidarumo akcija yra mano iniciatyva, aš labai išgyvenu šį karą, šį nelengvą laikotarpį ir, bent kiek padėdamas vaikams, pats jaučiuosi ramiau“.
Likimo valia Rimantas Bagdonas po pabėgimo iš tremties 1959 metais atvyko į Kijevą, kur studijavo Kūno kultūros ir sporto institute bei treniravosi.
„Kijevas ir kijeviečiai man be galo brangūs, nes mane, tuometinį tremtinių sūnų, priėmė į savo glėbį ir suteikė šansą išgyventi. Čia aš subrendau kaip sportininkas, keturis kartus iškovojau Ukrainos imtynių čempionato auksą, tapau pasaulio čempionu, – prisiminimais dalinasi Lietuvos imtynių federacijos garbės prezidentas. – Tarp kitko, pirmame susitikime su vaikais, mano pasakojimą apie pergales pasaulio čempionate Tamperėje ukrainiečiai klausėsi gan ramiai. Jų veidai nušvito, kai sužinojo, jog esu keturiskart Ukrainos čempionas. Matyt, šie pasiekimai jiems labiau žemiški ir artimi“.
Valdas Malinauskas