Tremtis grūdino, imtynės subrandino

Šių metų lapkričio 25 dieną Lietuvos graikų-romėnų federacijos garbės prezidentui, pasaulio imtynių čempionui vilniečiui Rimantui Bagdonui sukako 70 metų. Jis – pirmasis Lietuvos imtynininkas, kuriam pavyko pelnyti tokį garbingą titulą.

Vienas įžymiausių Lietuvos imtynininkų R. Bagdonas jau septynerius metus rengia savo vardo turnyrus, kurie yra įtraukti į tarptautinių varžybų kalendorių ir kasmet vis labiau populiarėja. Šiemet pasaulio čempionas stebėjo ir savo antrąsias olimpines žaidynes Pekine (prieš tai matė Atėnų olimpines žaidynes). Tai – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto dovana jam.

Pekine Rimantas stebėjo imtynių, pankrateono, lengvosios atletikos ir krepšinio varžybas. Ypač džiaugėsi Mindaugo Mizgaičio olimpiniu bronzos medaliu. „Tai – pirmasis mūsų imtynininkų medalis olimpinėse žaidynėse, bet, manau, ne paskutinis. Tai kartu ir didelis visos graikų-romėnų imtynių federacijos laimėjimas“, – sako Rimantas.

Iki šiol maitina žmones

Dabar R. Bagdonas – UAB „Ameritek“ savininkas, kartu su dukra Inga, daugkartine Lietuvos čempione, o ir Lietuvos žirginio sporto sąjungos generaline sekretore (ji –ir bendrovės direktorė), turi 100 proc. įmonės akcijų. Rimantas norėtų kad dukra jau baigtų aktyvųjį sportą, bet, turėdama puikų ketverių metų žirgą, ji to daryti dar nenori.

„Iki šios dienos maitinu žmones, visą gyvenimą jiems padedu. Anksčiau ypač būdavo sunku dėl produktų – sportininkus stengdavausi nemokamai pamaitinti, jiems sudarydavau galimybę nusipirkti dešros, ikrų, importinio alaus. Buvau profesionalus sportininkų pagalbininkas.

Kai dabar susitinku savo senus bičiulius kolegas, tai pasijuokiame, kad kiti tiek metų neišgyvena, kiek aš dirbu visuomeninio maitinimo srityje“, – šypsodamasis sako pasaulio čempionas, kuris dabar visas pasinėręs į įvairius visuomeninius darbus.

R. Bagdono aktyvaus sportavimo metais ant kilimo rungtyniaudavo 35 valstybių sportininkai, o dabar – jau 53-ejų. „Jau praėjusiais metais Mindaugas Ežerskis, kuris fiziologiškai buvo itin gerai pasirengęs, per pasaulio čempionatą galėjo tapti čempionu ir pakartoti mano pasiekimą. Konkurencija buvo didžiulė, man tas sidabro medalis prilygsta pasaulio čempiono vardui“, – sako R. Bagdonas, ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarybos narys, o dabar ir garbės narys.

Jis kartu džiaugiasi, kad pastaraisiais metais suklestėjo ir jo mėgstamos graikų-romėnų imtynės. Rimantas įsitikinęs, kad federacija priėmė teisingą sprendimą, į Lietuvos olimpinį sporto centrą sukvietęs stipriausius atletus iš įvairių šalies miestų.

„Atėjo jaunas, perspektyvus federacijos prezidentas Andrejus Gribojedovas, pradėjome galvoti, planuoti, nuo ko pradėti. Ankstesnieji imtynių treneriai buvo darbštūs, tačiau jie imtynininkus tegalėjo parengti iki sporto meistro normos lygio.

Kiekvienoje svorio kategorijoje dabar turime po kelis pajėgius sportininkus. Pirmą sykį Lietuvos imtynių istorijoje per Pekino olimpines žaidynes dalyvavo net keturi mūsų sportininkai. Mūsų estafetė perduota į geras rankas“, – sako R. Bagdonas.

Aplankė sūnų ir anūkus

O pankrationas, kurio federacijai vadovauja R. Bagdonas? Dabar šią sporto šaką populiarina jau apie 100 atletų ne tiktai iš Vilniaus, bet ir iš Šiaulių, Šalčininkų, Kauno, Klaipėdos, Švenčionių. „Dabar tų imtynių atsirado gal 18 rūšių, todėl jaunimas ką nori, tą pasirenka“, – tvirtina R. Bagdonas.

Pasaulio čempionas pripažįsta, kad, jeigu ne sportas, kažin ar jam būtų taip laimingai susiklostęs gyvenimas. „Viską, ką turiu, pasiekiau sporto dėka“, – teigia jis. Džiaugiasi dviem anūkais, kurie gyvena Amerikoje (1989 m. pasaulio čempiono sūnus Algis su šeima išvyko į Ameriką aplankyti močiutės ir ten pasiliko), kuriuos savo garbingo jubiliejaus išvakarėse aplankė.

„Jų visa šeima – lietuviška. Anūkai kalba lietuviškai, marti dirba lietuvių šeštadieninėje mokykloje, kurią lanko 28 lietuvių vaikai“ – sako Rimantas, kuriam vaikystėje teko patirti sovietinės okupacijos siaubą – jis su mama 1941 m. birželio 16 d. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties buvo išvežti į Sibirą.

Kelionė buvo nepaprastai ilga, truko kone pusketvirto mėnesio. Kiek vėliau tremtinių garlaiviu buvo nugabenti į Tomsko sritį, kur ir bėgo Rimanto vaikystė. Ten baigė septynmetę mokyklą rusų kalba. Nevengė sunkaus darbo, nes reikėjo užsidirbti duonai.

„Tuoj pat po karo gyventi jau buvo kiek lengviau – iš Lietuvos gaudavome siuntinių su džiovintais obuoliais, pirmą sykį pamačiau, kad yra balta duona. Būdavo didžiausia šventė, kai kas nors pavaišindavo lašinukais, kurie tada buvo didelis deficitas“, – prisimena Rimantas.

Į Lietuvą – pėsčiomis

1954 m., mamos paprašytas, R. Bagdonas pėsčiomis per taigą leidosi į kelionę Lietuvon – su savimi pasiėmė tiktai maisto, šiek tik pasitaupytų pinigėlių ir moksleivio pažymėjimą. „Dieną eidavau, o naktimis po eglėmis atsiguldavau kelias valandas nusnausti. Buvo tikra odisėja, kol po dviejų mėnesių pasiekiau Maskvą, o paskui – ir Vilnių“– pasakoja pasaulio čempionas.

Mamos gimtinėje Raseinių r. Vadžgiriuose jis baigė septynmetę mokyklą, vėliau įstojo mokytis į tuometį Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą. Rudenį Rimantas buvo pakviestas lankyti bokso treniruotes, o kiek vėliau atsidūrė Lietuvos imtynių čempiono Vaclovo Remeikos, dar kiek vėliau jį padėjo tobulinti Mykolas Misiūra. Imtynėse talentingas jaunuolis užsibuvo iki pačios savo sportinės karjeros pabaigos.

R. Bagdonas buvo vienas tų imtynininkų, kuris labiausiai išgarsino Lietuvą. Pats gyvenimas vertė jį sportuoti. Jau 1956 m. per I Lietuvos spartakiadą R. Bagdonas laimėjo aukso medalį, o po metų įvykdė sporto meistro normą.

Pati svariausia pergalė

Didžiajame sporte R. Bagdonas išbuvo 10 metų – nuo 1956 iki 1965 metų. Labai įspūdingi buvo patys pirmieji sportavimo metai – pasitreniravęs vos tris mėnesius, Rimantas pateko į Lietuvos rinktinę ir dalyvavo I SSRS tautų spartakiadoje. Dar po trejų metų per kitą spartakiadą jis sugebėjo užimti aukštą ketvirtą vietą ir buvo pakviestas į SSRS rinktinę.

1959 m. R. Bagdonas norėjo studijuoti Kūno kultūros institute, tačiau savo dokumentuose, nieko neslėpdamas parašė, kad beveik 15 metų praleido Sibire. Pagal savo pajėgumą septyniolikmetis sportininkas savo svorio kategorijoje buvo ketvirtas imtynininkas Sovietų Sąjungoje, tačiau jis į KKI nebuvo priimtas.

Turint tokią autobiografiją nuo jo buvo nusisukta ir stojant mokytis į Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Jį studijuoti kvietė Kijevo, Sankt Peterburgo ir Maskvos kūno kultūros institutai. Nusprendė studijuoti Kijeve, garsėjančiame imtynininkų pasiekimais.

Ukrainoje R. Bagdonas praleido pačius gražiausius savo metus – nuo 1959 m. iki 1964 m. Kijeve jis susirado žmoną Jevgeniją (su ja laimingai gyvena iki šių dienų), keturis kartus tapo Ukrainos čempionu, pelnė SSRS čempionato medalių.

Pati svariausia R. Bagdono pergalė – Tamperėje laimėtas pasaulio čempionatas iki 87 kg svorio kategorijoje. Jam už pergalę buvo įteiktas ne tiktai aukso medalis, bet ir Suomijos prezidento asmeninė dovana – Urcho Kekoneno vardinė sidabro vaza. Maskvoje jam buvo paskirta 4,7 tūkst rub. (tiekk tais laikais kainavo tuometė garsioji „Volga“) premija ir radijo imtuvas VEF. Be to, gautas trijų kambarių butas, kuris iškeistas į butą Vilniuje.

Sugrįžęs į namus, susigundė studijuoti netgi žurnalistiką. Mokėsi kartu su žinomu dainininku Stasiu Povilaičiu. Tačiau pamatė, kad žurnalistikoje karjeros nepadarys – baigė tris kursus ir perėjo studijuoti prekybos ekonomiką. Dirbo ir treneriu, susirinko neblogą imtynininkų grupelę. Tačiau treneriu Rimantas vis dėlto netapo, gyvenimas padiktavo visai ką kita. 39-erius metus jis išdirbo visuomeninio maitinimo srityje.

Marytė MARCINKEVIČIŪTĖ