Imtynininkai gaivina istorinį paveldą

Vilniuje surengtas Tarptautinis tradicinių imtynių simpoziumas, kurio metu vyko ir tautinių  imtynių didžiojo prizo varžybos. Jų skambiausiu akcentu tapo lietuviškųjų imtynių – ristynių turnyras.   Jį laimėjo gruzinas Georgi Kavtaradzė.

„Dalyvių nerinkome, o tik pakvietėme, bet jų sulaukėme net iš dvidešimties šalių. Esame bendraminčiai, o daug bendraminčių turime visame pasaulyje, – kalbėjo Gintautas Vileita, Pasaulio tautinių imtynių komiteto prezidentas. – Esu patenkintas, jog varžybų metu mes ir žiūrovai galėjome sužinoti kiek daugiau apie ristynes. Tai yra didžiulis įvykis ir mūsų istorinis paveldas.“ 

Geriausiai tarp Lietuvos atstovų ristynių varžybose pasirodė Audrius Danys, pralaimėjęs pusfinalyje ir pasidalinęs trečiąja vieta su Ignatu Davidčyku iš Baltarusijos. Vicečempionu tapo estas Jaanas Angerjarvas.

Be lietuviškųjų imtynių-ristynių, žiūrovai išvydo vyrų bei moterų sportininkų pasirodymus alyšo imtynių varžybose.  Vienas iš instruktorių, parodžiusių ristynių pagrindus, klubo „Janda“ atstovas Tomas Gervė sako, kad šios imtynės niekada nebuvo profesionali sporto šaka. Tai daugiau paprasta kaimo tradicija ir pramoga. Nėra jokių senesnių duomenų apie šių imtynių svarbą Lietuvoje, o entuziastai ristynių atgaivinimu remiasi 19 a. siekiančiais šaltiniais.   „Tie duomenys, pagal kuriuos užsiimame rekonstrukcija, yra ikonografinė medžiaga, sakytinė tautosaka iš 19 a. Įdomu, kad Jono Basanavičiaus užrašytose pasakose ar padavimuose siužetai dažniausiai yra komiški – pavyzdžiui, vėlai vakare eina žmogelis išgėręs ir ties kapinių vartais kipšiukas pasiūlo pasiristi. Ir žmogus iki ryto imtyniauja ir nieko negali padaryti. Daug tokių pasakojimų yra užrašyta J. Basanavičiaus, žmonės tai naudoja kaip mitologinį kodą. Mes pagal tokius duomenis užsiimame ta rekonstrukcija, lygindami su kitų tautų nacionalinių imtynių tradicijomis“, – pasakoja T. Gervė. Tradicinio lietuviškų imtynių-ristynių klube „Janda“ norima šį sportą paversti kovų menu, kadangi šiuolaikiniam žmogui reikalingas kitoks tautinės kultūros pateikimas. Gruodžio 19 d. vykusios varžybos ir buvo eksperimentas, kuriame profesionalūs imtynininkai parodė supaprastintą ristynių technikos variantą ir pamatė, ar šios imtynės turi perspektyvų kitoje terpėje.  

„Manau, kad turi. Tai priklausys nuo mūsų ir žmonių norų. Mes esame patenkinti tuo eksperimentu. Aišku, pamokėme ne visko. Pamatėme, kad ta sistema veikia ir mūsų darbas yra reikšmingas“, – mano T. Gervė.

Pasak Tomo, dabar yra pereinamasis laikotarpis, kuris nėra lengvas, tačiau jį būtina įveikti. Jis teigia, kad koją kartais kiša ir nusistatymas prieš tradicines lietuviškas imtynes.   „Labai daug kas yra linkę neigti faktą, kad lietuviai kažką tokio galėjo turėti. Dažniausiai, papasakojęs apie ristynes, susiduriu su dviem reakcijomis – geranoriška nuostaba arba su kategorišku neigimu, tradicijos menkimu. Yra tekę kalbėti ir su istorikais, kurie būtent tuo nesidomi, bet sako, kad jeigu lietuviai kažką tokio turėjo – tai nebent rekrutai grįžę iš caro kariuomenės“, – pasakoja ristynių entuziastas.   T. Gervė sako, kad žmonių interesas užsiimti ristynėmis – aiškiai jaučiamas, tačiau viskas yra pradiniame taške. Reikalingas ne tik žmonių atsidavimas, bet ir tam tikra institucija, su savomis taisyklėmis ir nuostatais.

Mažvydas Laurinaitis