Apie Lietuvos imtynių federaciją

Apie Lietuvos imtynių federaciją

Lietuvos imtynių federacija. Graikų – romėnų imtynės Lietuvoje žinomos dar nuo XX amžiaus pradžios. 1909 metais įvyko pirmosios Kauno miesto ir tvirtovės pirmenybės, apie pusę jų dalyvių buvo lietuviai. Po Nepriklausomybės paskelbimo, 1923 m., Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) pastangomis imtynių sportas buvo atgaivintas. Lietuvos sporto lygoje (LSL) buvo skyrius, kuriam tuo metu vadovavo sunkiosios atletikos komitetas. Pirmieji jo nariai buvo Steponas Darius, Karolis Dineika ie Valdemaras Gulmanas. Imtynės atsiskyrė nuo šio komiteto 1923 metų gruodžio 02 dieną, Kaune vykusio Nepaprastojo LSL suvažiavimo metu. Tai ir yra laikoma Lietuvos imtynių federacijos įkūrimo data. Naujai susikūrusiai organizacijai vadovavo Jurgis Šulginas. Jau 1924 m. įvyko pirmosios Kauno, o 1925 m. – ir Lietuvos pirmenybės. Po 1926 metų šios sporto šakos veikla praktiškai sustojo. 1939 m., atgavus Vilnių, į Lietuvos sportininkų šeimą įsiliejo nemažai pajėgių imtynininkų, tą parodė ir 1940 m. įvykusios Vilniaus apygardos imtynių pirmenybės. Nuo 1949 m. vyksta reguliarūs imtynių čempionatai.


2003m. Lietuvos laisvųjų imtynių čempionai

VALDAS VISAGORSKAS (55 kg)
ANDRIUS VOITECHOVSKIS (60 kg)
VITALIJUS TAVGENAS (66 kg)
DONATAS MAUZA (120 kg)
PRANAS RUMBUTIS  (74  kg)
EGIDIJUS VIELAVIČIUS (96 kg)
ILJA STRAMOUSAS (84  kg)


2002m. Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinė:

M.Ežerskis
V.Venskaitis
V.Šidlauskas
A.Stankevičius
M.Mizgaitis

Laisvosios imtynės Lietuvoje pradėtos kultivuoti 1953 metais. Tais metais įvyko ir pirmasis šalies čempionatas. 1955 m. Lietuvos imtynininkai debiutavo SSSR pirmenybėse.

1960 metais įkurta LSSR imtynių federacija.

Buvę LIF prezidentai:

Pranas Rimša 1954-1959 m.
Eduardas Pilkauskas 1959-1961 m.
Bronius Vileikis 1962-1966 m.
Simas Šimkūnas 1966-1971 m.
Petras Abelkis 1971-1975 m.
Algirdas Truskauskas 1980-1984 m.
Simas Šimkūnas 1984-1988 m.
Kazimieras Miniotas 1988-1993 m.
Česlovas Bukelevičius 1993-1996 m.
Andrej Gribojedov 1996-2000 (2001 m. perrinktas II kadencijai)
Rimantas Bagdonas
(garbės prezid.)
1996-2000 (2001 m. perrinktas II kadencijai)

1991metais buvo atkurta Lietuvos imtynių federacijos narystė Tarptautinėje imtynių federacijoje (FILA).

1992 m. Lietuvos atletai pirmą kartą dalyvavo su savo nacionaline vėliava Europos čempionate.

Priedas: 2001 m. LIF prezidiumo sąrašas:

Vyr. specialistai, vyr. treneriai, gen. sekretoriai:

Česlovas Balčiūnas 1947- ? m.
Gintautas Vileita 1974-1978 m.
Kajetonas Balčiūnas 1978-1979 m.
Valentinas Mizgaitis 1981-1983 m.
Henrikas Mončiunskas 1983-1986 m.
Algis Mečkovskis 1986-? m.
Pranas Rimša 1988-? m.
Arvydas Pocius ? m.
Vladas Miškinis 1988-1993 m.
Giedrius Dambrauskas 1993-1996
Paulius Daumantas 1996-2000 ir perrinktas II kadencijai

Imtynės – seniausia žmonijos, daugiau vyriškosios jos dalies fizinio ugdymo priemonė. Jos sutinkamos kiekvienos šalies tautomankštoje. Ir kaip pavadinimas nacionaline kalba beskambėtų, ką pažodžiui į lietuvių kalbą verstume “kova”, “grumtynės”, “vikrumas”, “sumanumas” ir t.t. – čia vadinsime  bendru terminu IMTYNĖS. Imtynės sudarė didelę senovės laikų Graikijos olimpinių žaidynių programos dalį, todėl antikinio stiliaus imtynės vadinamos graikų bei romėnų imtynėmis. Kai kuriose šalyse, o ankščiau ir Lietuvoje, dar buvo vadinamos prancūzų arba klasikinėmis imtynėmis. Antrosiose šiuolaikinių olimpiadų žaidynėse Saint Luise 1904 m. amerikiečiai pademonstravo laisvesnio stiliaus galinėjimąsi, todėl jos vadinamos laisvosiomis, o kai kur ir amerikietiškomis imtynėmis. Minėtus kovos stilius pamėgusius atletus ir jungia Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija – FILA, o mūsų šalyje Lietuvos imtynių federacija – LIF. Graikų bei romėnų imtynės Lietuvoje kaip sporto šaka pasirodė XX amžiaus pradžioje. 1909 m. buvo surengtos I Kauno mėgėjų pirmenybės (dalyvavo 19 atletų), kitais metais antrosiose jau startavo 30 galiūnų.

Nepriklausomoje Lietuvoje sunkiosios atletikos sporto šakomis pradėjo rūpintis 1923 m. įsikūrusi Lietuvos Dviratininkų sąjunga – LDS. Lietuvos Sporto Lyga – LSL (aukščiausia to meto sporto instancija, įkurta 1922 m.) taip pat rūpinosi sunkiąja atletika.

1923 m. gruodžio 2 d. Kaune Nepaprastajame LSL suvažiavime buvo sudarytas šios Lygos sunkiosios atletikos komitetas. Pirmieji jo nariai buvo Steponas Darius, Karolis Dineika ir Valdemaras Gulmanas. Šis komitetas – tai pirmasis Lietuvos Respublikos bokso, imtynių, sunkumų kilnojimo vystymuisi vadovauti organas, kuris 1932 m. transformavosi į Kūno kultūros rūmų Atletikos sąjungą.

Sovietmečiu buvo sudarytos atskirų sporto šakų respublikinės sekcijos, 1959 m. pasivadinusios federacijomis, o 1990-1991 m. jų bazėje susiformavo savarankiškos atskirų sporto šakų federacijos. 1991 m. Lietuva tapo Tarptautinės imtynių mėgėjų federacijos – FILA nare.
Pirmasis mūsų imtynininkų žingsnis žengtas Naujųjų 1924 m. išvakarėse surengtose varžybose, o vasario-kovo mėnesiais vyko Kauno miesto (kartu ir Lietuvos) 1924 m. pirmenybės, kur absoliučiu čempionu tapo Petras Požėla.

Tad 1924 metai ir laikomi imtynių sporto Lietuvos Respublikoje pradžia.

Tarpukario metais Lietuvos imtynininkai nepasižymėjo savo laimėjimais, nors dažni profesionalų pasirodymai šalies miestuose sutraukdavo daug žiūrovų. Profesionalų pasaulyje garsėjo Karolis Požėla, pradėjęs karjerą prieš Pirmąjį pasaulinį karą Sankt Peterburge. Vėliau, pasitraukęs į Japoniją ir JAV, iki Antrojo pasaulinio karo su savo trupe, kurioje buvo ir žinomas Lietuvos boksininkas Juozas Vinča, gastroliavo Europoje. Buvo atvykęs ir į Lietuvą.

Pokario metais pirmieji imtynių sporto puoselėtojai buvo Lietuvos kūno kultūros institutas Kaune ir “Spartako” sporto draugija Vilniuje. Ilgus metus tarp šių miestų komandų ir vykdavo pagrindinė kova. Įsteigus sporto mokyklas miestuose, į imtynininkų ginčą dėl medalių įsijungė ir Klaipėdos bei Šiaulių atletai, vėliau – Panevėžys, Anykščiai ir kiti regionai. Šiuo metu šalyje graikų – romėnų  bei laisvosios imtynės kultivuojamos 15 miestų bei rajonų.

1992 m. Lietuvos atletai pirmą kartą dalyvavo su savo nacionaline vėliava Europos čempionate. Čia vilnietis Ruslanas Vartanovas (iki 52 kg) ir kaunietis Remigijus Šukevičius (iki 57 kg) iškovojo atitinkamai VI ir VII vietas. R. Šukevičius gavo teisę atstovauti Lietuvai Olimpiados žaidynėse Barselonoje.

1993 m. į pasaulio areną išeina ir jaunoji graikų – romėnų imtynių mėgėjų karta. Pasaulio laisvųjų imtynių čempionate Toronte suplevėsuoja ir Lietuvos Trispalvė. R. Vartanovas, R. Šukevičius rungtyniauja graikų – romėnų stiliaus atletų Europos čempionate. Pasaulio čempionate Stokholme prie jų prisijungia ir šiaulietis Remigijus Gustas.

1994 m. geriausią rezultatą čempionatuose pasiekė R. Šukevičius, iškovojęs Europoje V vietą. Tai pačiais metais mus nudžiugino jaunoji karta: Mindaugas Ežerskis (81 kg) iškovojo sidabro medalį pasaulio graikų – romėnų imtynių jaunių pirmenybėse ir “laisvūnas” Ričardas Pauliukonis (iki 90 kg) laimėjo bronzą planetos jaunimo čempionate.


2002 metų Europos jaunių imtynių čempionato prizininkai Svajūnas Adomaitis ir Edgaras Venckaitis


2003 metų Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinė

Iš kairės: Artūras Stankevičius, Mindaugas Ežerskis, Valdemaras Venckaitis, tr. Ruslanas Vartenovas, Aleksėjus Djakonovas, tr. Grigorijus Kozovskis, Svajūnas Adomaitis, Mindaugas Mizgėtis, Valdas Šidlauskas