Šeštadienį, rugsėjo 14 dieną, Nur-Sultane startuoja pasaulio imtynių čempionatas. Varžybos, kurios Kazachstano sostinėje tęsis visą savaitę, paaiškės pirmieji laimingieji, iškovoję kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes. Bilietus į kitų metų olimpinių žaidynių sostinę iškovos geriausi šeši savo svorio atletai, užėmę 1-5 vietas, tai yra, viena pora finalistų ir dvi poros kovosiančios dėl bronzos.   

Atrankos sąlygos – negailestingos   

Kitų metų pavasarį europiečiai dar turės galimybę prasibrauti į Japoniją, tiesa, sąlygos itin aršios.  Norint patekti į žaidynes, būtina laimėti pirmą arba antrą vietas likusiose atrankos etapuose.  Jei nepavyktų pasinaudoti pirmu šansu Europos kontinentiniame turnyre kovo mėnesį, tuomet dar liktų miniatiūrinė galimybė prasmukti pro adatos skylutę finaliniame pasauliniame atrankos etape gegužę. Tokios negailestingos kvotos – iki 16 atletų ir atlečių svoryje – buvo įvestos po atrankos sistemos korekcijų, kuomet Tarptautinis olimpinis komitetas primygtinai pareikalavo sulyginti vyrų ir moterų olimpinių svorio kategorijų skaičių iki 6.  

Istorija – nepalanki

Tik keturi mūsų šalies atletai po Nepriklausomybės atgavimo yra patekę į olimpines žaidynes po laimėtų aukštų vietų pasaulio čempionatuose. Tiesa, atrankos taisyklės keitėsi vos ne kiekvieną olimpinį ciklą, o ir sąlygos kaskart sunkėjo. Tarkim, 2003-iais metai Creteile pakako surasti vietos dešimtuke, tuo tarpu šiemet privaloma būti tarp šešių pajėgiausių.

Ypač sėkmingas buvo priešolimpinis atrankinis pasaulio čempionatas Baku. 2007-ais metais Mindaugas Ežerskis ir Valdemaras Venckaitis į Pekiną pateko su trenksmu. Abu ne tik pasirūpino olimpiniais kelialapiais, bet ir iškovojo čempionato medalius. M.Ežerskis po nuožmios finalinės kovos su gruzinu Ramazu Nozadze iškovojo sidabrą, o V.Venckaitis į Lietuvą grįžo pasipuošęs bronziniu apdovanojimu.

Įsimintinas buvo ir 2003-ųjų pasaulio čempionatas, vykęs Paryžiaus priemiestyje Creteile. Pilnos sudėties (7 imtynininkai) jauna klasikų šalies komanda parodė dantis, medalių neiškovojo, bet namo grįžo su dviem kelialapiais į Atėnus. Tąkart nustebino Svajūnas Adomaitis. Jauniausias turnyro dalyvis pralaimėjo kirgizui Uranui Kalilovui, tačiau po laimėjimų prieš prancūzą Oubricką Hamou ir švedą Kimą Holką aštuoniolikmetis griausmingai atšoko Tauragės kadrilį tiesiai ant imtynių kilimo.

Tame čempionate užgimė ir Mindaugo Mizgaičio epopėja. Creteile sunkiasvoris patiesė tris varžovus, iškovojo kelialapį, ir, nepaisant nevykusio starto Atėnuose, paklojo tvirtus pamatus olimpiniam Pekino sidabrui.

Prancūzijoje arti kelialapio buvo ir Mindaugas Ežerskis, tačiau kortas sumaišė komiška bet nejuokinga atrankos sistema. „Jau nuo aštuntfinalio kvepėjo purvinais žaidimais. Tam, kad surinkti laimingą dešimtuką, sekretoriate buvo vertinami techniniai taškai. Tuomet užvirė užkulisinė veikla ir susitarimai. Jei pirmuose ratuose rezultatai dar buvo padorūs ir adekvatūs, tai vėliau, pamatę dviženklius skaičius švieslentėje, žiūrovai griebdavosi už galvos, – prisimena dabartinis šalies rinktinės treneris. – Taip aš likau už dešimtuko ribos. Po šio čempionato kilo pasipiktinimo banga ir taisyklės buvo nedelsiant pakeistos“.

Valdas Malinauskas