Praėję metai Kristupui Šleivai buvo ypatingi – imtynininkas tapo pirmuoju po aštuonerių metų pertraukos Lietuvai iškovojusiu bronzos medalį Europos imtynių čempionate. Jo pasiekimai neliko nepastebėti – K. Šleiva pateko tarp dešimties auksinių sporto žvaigždžių Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) ir LRT.lt rengiamuose „100 sporto žvaigždžių“ rinkimuose. Apie praėjusius metus, pergales ir įvertinimą K. Šleiva pasidalijo mintimis su LRT.lt.

„Manau, kad tai yra pasiekimas, garbė būti tarp 10-ies auksinių iš visų Lietuvos sportininkų. Kai sužinojau apie šiuos rinkimus, pasidomėjau, tai dabar savimi didžiuojuosi – iš visos šalies sportininkų esu tarp 10-ies auksinių, jaučiu net nuostabą“, – apie aukščiausią įvertinimą „100 sporto žvaigždžių“ rinkimuose kalbėjo K. Šleiva.

Šleiva yra graikų-romėnų imtynininkas. Pats sportininkas sutiko paprastai paaiškinti, kuo šios imtynės skiriasi nuo kitų: „Graikų-romėnų imtynėse metimus galima atlikti nuo juosmens ir aukščiau. Už kojų griebti negalima, kojų pakišinėti irgi. Yra stumdomasi rankomis, atliekami metimai iš dubens, per pečius.

Šios imtynės skiriasi nuo laisvųjų imtynių tuo, kad laisvosiose imtynėse galima imti už kojų, atlikti metimus ir griebiant už kojų.“

Imtynininkas auksine žvaigžde įvertintas ne veltui – 2020 m. pradžioje vykusiame Europos imtynių čempionate K. Šleiva peržengė ne vieną sunkumą, o galiausiai atgal į Lietuvą grįžo pasidabinęs bronziniu apdovanojimu.

„Perėjimas iš jaunesnių amžiaus grupių imtynių į suaugusiųjų nėra labai lengvas, reikia laiko adaptuotis. Iškovojęs medalį tarp suaugusiųjų labai džiaugiausi – tai kol kas yra geriausias pasiekimas mano karjeroje ir praėję metai kol kas yra geriausi“, – savo pasiekimą vertino K. Šleiva.

Romoje vykusiame Europos čempionate pradžioje ne viskas klostėsi lietuvio naudai – aštuntfinalio dvikovoje su norvegu Mortenu Thoresenu K. Šleiva nusileido oponentui (3:4) ir buvo priverstas varžytis paguodos turnyre dėl bronzos.

„Sunkiausia buvo tilpti į svorio kategoriją – numesti svorio ir jį išlaikyti. Yra pasikeitusios taisyklės, reikia svertis dvi dienas. Po pirmos dienos, kai pralaimėjau kovą, turėjau ir vidinių abejonių. Daug sportavau, nepavyko pasiekti rezultato, buvo sunku.

Bet mes turime labai gerą kolektyvą, komandos nariai mane labai palaikė. Antrą dieną susikaupiau ir palaikymo vedamas įgavau dar daugiau pasitikėjimo savimi ir tada viskas išėjo tiesiog super“, – čempionato pradžią ir peržengtus sunkumus prisiminė K. Šleiva.

„Tiesiog super“ – tikrai tinkamas apibūdinimas tolimesnei K. Šleivos kelionei čempionate. Imtynininkas 10:0 įveikė turką Enesą Basarą, o kovoje dėl bronzos medalio rezultatu 4:2 nugalėjo baltarusį Aliaksandrą Liavončyką.

„Pamenu tą kovą, kovojau prieš Baltarusijos atletą, jau buvau prieš jį laimėjęs. Dažniausiai, kai esi laimėjęs prieš priešininką, būna daug sunkiau kovoti. Kai bandai atsirevanšuoti, nori įdėti dar daugiau jėgų ir bandai padaryti viską, bet kai esi laimėjęs, gali per daug savimi pasitikėti.

Na, bet ir ta bronzinė kova buvo su intrigomis. Kai liko paskutinė minutė, galvojau, kad galiu jau ir pralaimėti tą kovą, bet viskas susiklostė gerai ir iškovojau bronzos medalį“, – bronzinės kovos akimirkomis dalijosi imtynininkas.

Netrukus po šio turnyro pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija, tai, akivaizdu, palietė ir K. Šleivą. Tiesa, pats imtynininkas įžvelgia ir teigiamų pusių.

„Visi sportininkai nori pailsėti, tad tas karantinas ir leido pailsėti. Galvojau, kad pailsėsiu mėnesį ar net du, bet jau po kelių savaičių jaučiau, kad negaliu nustygti vietoje. Pradėjau treniruotis po vieną treniruotę per dieną, bet jau labai greitai pradėjau treniruotis ir du kartus per dieną. Norėjosi grįžti į tą režimą. Bet tas karantinas davė savo vaisių – pailsėjau emociškai ir psichologiškai“, – pasakojo K. Šleiva.

 

Sportininkui ir šie metai prasidėjo sėkmingai – K. Šleiva iškovojo aukso medalį Vengrijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre.

„Turnyras vyko Vengrijoje, o likus keletui savaičių iki jo vyko varžybos Kroatijoje. Pirmą kovą ten laimėjau prieš Suomijos atletą, o kitą kovą prieš kitą suomį pralaimėjau.

Na, o Vengrijoje finalinėje kovoje susitikau su tuo pačiu suomiu, prieš kurį pralaimėjau Kroatijoje, tad pavyko atsirevanšuoti ir iškovoti aukso medalį“, – apie auksinę kelionę pasakojo K. Šleiva.

Tiesa, turnyre ne viskas susiklostė teigiamai – kaip teigė pats K. Šleiva, turnyre jis susilaužė šonkaulį, tad teko iškristi iš rikiuotės keletui savaičių. Tiesa, atletas teigia, kad dabar yra atsigavęs ir ruošiasi jau labai greitai įvyksiančiam pasauliniam atrankos turnyrui Sofijoje, Bulgarijoje.

„Teko iškristi, galutinai atsigavau tik prieš maždaug dvi savaites, o dabar jau po savaitės laukia pasaulinis atrankos turnyras į Tokijo olimpines žaidynes, jis vyks Bulgarijoje. Būtent jam dabar labiausiai ir ruošiuosi.

Pastebėjau, kad po traumos rezultatai kartais būna net ir geresni. Pailsi nuo rutinos, gali dirbti prie kitų veiksmų. Jei spėji išgyti – kartais trauma gali išeiti net ir į naudą“, – optimistiškai į ateitį ir ateities iššūkius žvelgė K. Šleiva.

Paprašytas įvertinti mūsų šalies graikų-romėnų imtynių lygį ir konkurencingumą pasaulyje atletas buvo tikras, kad mūsų šalies imtynininkai gali varžytis su bet kuo pasaulyje.

„Mums dažnai sekasi, dažnai ir nesiseka. Komandoje esame visi draugai, stipriai vienas kitą palaikome ir padedame.

Kalbant apie konkurencingumą – galime kovoti su visais pasaulio atletais ir tai esame įrodę ne vieną kartą: pavyzdžiui – Mantas Knystautas, kuris jau yra patekęs į Tokijo olimpines žaidynes. Aišku, būna visokių dienų, bet galime kovoti su visais“, – užtikrintai pokalbį užbaigė K. Šleiva.

Martynas Nesavas
LRT.lt