Graikijoje vykstančiame pasaulio imtynių veteranų čempionate penktą vietą tarp dešimties dalyvių užėmė Antanas Merkevičius.

“E” amžiaus divizione (56-60 metai) kovojęs laisvūnas iš Pagėgių įveikė kazachą Seriką Sergaziną, kuris patyrė peties traumą jau po 30 sekundžių.

„Nieko ypatingo, jam sena trauma atsivėrė. Užkritau ant jo rankos ir, matyt, petys iš sąnario išslydo. Daktarai ranką grąžino atgal, bet kovot jis jau negalėjo”, –  ketvirtfinalio pabaigą prisiminė A.Merkevičius.

Jau yra įprasta, kad tokiose varžybose yra apšaudomi jauni teisėjai. Mūsų imtynininkų pozicija yra tvirta – jokios kritikos arbitrų atžvilgiu. Tačiau pusfinalio imtyje vos sužaliavusiems teisėjams negaila jokios kritikos. Nesvarbu, kad jie pradedantieji, bet nematyti akivaizdžių nusižengimų ne tik neprofesionalu, bet ir nepadoru. Na, kaip bebūtų, tai pasaulio čempionatas.

Taigi, antrame etape Antanas pečius surėmė su kirgizu Talantu Begalijevu. Kirgizas gan greitai išsikvėpė ir pradėjo nešvarius žaidimus. Pavargęs, po minutinės simuliacijos ėmėsi talžyti galva Antano nosį. Iš antro karto taip suknežino pagėgiškį, kad net kova buvo sustabdyta ir  pergalė padovanota varžovui.

Jau pirmame kėlinuke galima buvo stabdyti kovą ir bausti Azijos atletą. Po tyčinio Begalijevo smūgio galva Antanas užžengė už kilimo ribos ir prarado tašką. Po vaizdo peržiūros teisėjai grąžino Antanui vieną balą, tačiau į kirgizo elgesį nesureagavo, nors lietuviui pasipylė pirmasis kraujas. Kirgizas apskritai nebuvo nubaustas.

Antrame kėlinuke nebaustą Begalijevą užvaldė snukiadaužio talentas ir jis vėl galva sušėrė į nosį Antanui. Lietuviui iš nosies pasipylė fontanas, kurį stabdyti subėgo visi Lutrakio medikai. Po ilgos medicininės pauzės pergalė buvo skirta kirgizui. Po šios kovos kirgizas nukeliavo į finalą, o Antanas į ligoninę gydyti sulaužytą nosį. Ligoninėje paaiškėjo, kad tai tik Antano epopėjos pradžia.

„Atvažiavau kaip į šventę, pasiruošęs kovoti, o gavau maišą siurprizų – sulaužytą nosį, kovidą ir karantiną, – iš viešbučio telefonu pasakojo Antanas Merkevičius. – Psichologiškai jaučiuosi nekaip. Nors už viešbučio akmenukais grįstas takelis veda į švariuosius Korinto įlankos paplūdimius, visos mintys sukasi ne apie povaržybinių atostogų malonumus po graikiškomis palmėmis, o apie sugrįžimą į Lietuvą. Galvojau, atvešiu vaikams imtynių technikos, juk visuomet kažkokių idėjų pasigaudau varžybose, o dabar laukia nuobodus karantinas ir tabletės. Keista ir apmaudu, kad teisėjai toleravo chuliganišką kirgizo elgesį. Jis italui akį suvarė, amerikietį finale suboksavo. Nesuprantu“.

Antaną sunkumai tykojo ne tik ant kilimo, bet ir šalia ligoninės durų. Prie traumuotos nosies niekas nepuolė, pradžiai buvo privalomas testavimas.

Po pirmo testo paaiškėjo, kad rezultatas teigiamas. Kontrolinis mėginys patvirtino kovido atvejį. Tuomet sekė gydytojų „palauk“ ir tai tęsėsi 15 valandų. „Niekas tą dieną daugiau neapžiūrėjo,  nekonsultavo, tik liepdavo kažko laukti. Taip prie ligoninės ant kušetės pratįsojau pusę paros. Nosį maudė, valgyti norėjosi, bet kantriai laukiau. Žinoma, niekas daugiau nepriėjo, nieko netikrino ir tik po vidurnakčio atvežė į viešbutį. Šiandien padarė nuotrauką, gavau tablečių ir paleido. Dabar žiūriu pro viešbučio langą į glotnių jūros bangelių žaismą“.

Dėl veido estetikos Antanas daug nesisielojo. „Kad jau nuo senesnių laikų nosis nebuvo idealiai tiesi. Kaip atrodo dabar, sunku pasakyti, užtinus. Reikia palaukti, kad praeitų. Kol kas nesimato. Bet, manau, kad lūžo, nes kai priliečiu, kažkas viduje braška“.

 Valdas Malinauskas