Rugsėjo 16-tą dieną Belgrade startavo pasaulio imtynių čempionatas. Serbijos sostinėje varžysis graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių meistrai bei moterų imtynių atstovės. Laisvūnai jau drebino Stark arenoje patiestus imtynių kilimus ir užleido vietą moterų imtynių atstovėms. Čempionato desertui – Serbijoje populiariausios imtynių rungties – graikų-romėnų imtynių – kovos.  

Likus kelioms dienoms iki klasikų turnyro čempionate, Vilniuje pakalbinome šalies graikų-romėnų imtynių rinktinės trenerį Mindaugą Ežerskį. Pokalbiu metu iš trenerio keliskart išgirdome žodį, kuris apibendrino pokalbį. Taigi, kentėti.

  • Treniruotė prasideda nuo apšilimo, todėl ir klausimas apšildantis – kokomis nuotaikomis pasitinkate pasaulinę imtynių šventę? 
  • Yra visko, kaip visuomet. Traumelių įvairių, svoris. Sukandę dantis dirbam ir nusiteikę kentėti imtynes lydinčius skausmą, įtampą, psichologinį spaudimą.
  • Visiems turėtų būti kaip ir aišku, ne naujokai. O jei kas nenori dramų ir iššūkių, gal tokių ir vežti nereikia?
  • Irgi mintis, bet dabar rodo, kad nori, veržiasi. Viskas paaiškės eigoje, kai reikės antrą, trečią ar ketvirtą dvikovą kovot.
  • Siūlau prasibėgti per svorius. Jau anksčiau buvo aišku, kad Mantas Knystautas po traumos, patirtos Europos čempionate, į Serbiją nevyks. O kaip Romui Fridrikui sekasi ruoštis?
  • Nereikia svaičioti, turim būti realistais. Palankiai susiklosčius, kai kurias kovas galima išsilošti. O toliau kas? Rykliai. Tokie kaip turkas. Žiūrėsim vietoj, ką galim padaryti realiai.
  • Prakalbot apie realumą, todėl klausiu, ar realu mūsiškiams suktis aplink šiandien aktualią, olimpinį kelialapį garantuojančią, penktą vietą ir kas galėtų pasikėsinti į aukštesnes pozicijas?
  • Kristupas Šleiva, be abejonės. Vėlgi, ant ko užšoks. Gaus kokį muštuką, gali būti bėdų. Vėlgi, kaip tą dieną jausis. Išeis veiksmai, kaip pasaulyje Norvegijoje, bus gerai. Neišeis, teks jam keisti taktiką. Ruošia savo veiksmus, dirba.
  • Jau legendomis apipintas Kristupo svorio mėtymas. 
  • Šioje vietoje viskas gerai, be ypatingų emocijų Žinoma, turi savo nuomonę, jos tvirtai laikosi, kažką keisti sudėtinga. Tačiau laiku išmetė visus saldumynus ir kitus nereikalingus dalykus, tai, palyginus su Justu Petravičiumi, labai gerai.
  • Jo, matau Justas vėl įsispraudęs į visus termokostiumus aria.
  • Justas įsiaudrinęs. Jeigu nesulūš, numetęs svorio, bus gerai. Dabar atrado savo svorio mėtymo metodiką, sako lengvesnė. Šiame etape šiuo klausimu jam patarinėja treneris Saulius Liaugminas, žiūrėsim. Labai nesinori tokios traumos, kaip pavasarį Europoje.
  • Kas pasaulio čempionato debiutanto Mindaugo Venckaičio galvoje?
  • Mano nuomone jam dar iki Top-5 reikia padirbėti. Aišku, yra gerų pavyzdžių – prieš kelis metus lenkui Michalikui pavyko įšokti į Tokijo traukinį. O juk iš jo tikrai niekas nesitikėjo tokio rezultato. Esmė, Mindaugas nėra prastesnis už patyrusį Vilių Laurinaitį. Jis jaunas, alkanas, mušasi iki paskutinės sekundės. Vėlgi, penketukas skamba per daug optimistiškai, bet už šios ribos gali kabintis.
  • Vėl nenori pyktis su realizmu?
  • Na žiūrėkite. Bus rusas, baltarusis, bus armėnas Aleksanianas, yra iranietis ir dar keturi penki buliai. Iki jų reikia paaugti. Na, duos kovą, bet kiti laipteliai dar statesni. Kita vertus, yra daug atletų, kuriuos gali aplošti. Su jais reikia kapotis ir augti. Čia tie patys sunkiasvoriai – ridenimą padarai, pats atsilaikai ir jau galima lengviau kvėpuoti. Viskas paprasta.
  • Sąlyginai paprasta.
  • Žinoma, sąlyginai paprasčiau (šypsosi).
  • Martynas Nemsevičius?
  • Jei Belgrade ant imtynių kilimo žengs toks Nemsevičius, koks buvo birželį Druskininkų turnyre, irgi gali parodyti daug gerų dalykų. Matai, po Druskininkų, kuomet buvo puikios formos, dėl traumos laikinai iškrito. Dabar lygtai viskas gerai.
  • Ko tikėtis iš Pauliaus Galkino?
  • Ar matėte 77 kilogramų dalyvių registracijos sąrašą? Turi jis savo parterį, nepraleidžia taškų, stovėsenoje laiko centrą, turi savo firminių veiksmų. Tikrai pavojingas yra bet kam, gali eiti ir numesti, tačiau sunkiau sekasi laikyti tempą. Bet irgi yra tokių, kurios gali gaudyti ir nubaust. Vėlgi, reikia kovot.
  • Į Serbiją vyksta labai brandi klasikų rinktinė. Gal tai pliusas?
  • Taip, išskyrus Mindaugą Venckaitį patirties turi visi. Ne kartą dalyvavę rimtose varžybose, žino, kas laukia. Pernai rinktinė, išskyrus Fridriką, taip pat Belgrade vykusiame pasaulio čempionate dalyvavo, aplinka kaip ir pažįstama. Manau, patirtis tikrai ne minusas.
  • Treneri, Belgradas juk apskritai sėkmingas miestas. Jūs čia 2012-ais tapote Europos vicečempionu, Aleksandras Kazakevičius tuomet užėmė trečią vietą, pernai Mantas Knystautas pasaulio bronzą pasiėmė. Gal to pakaks, kad viskas savaime susidėliotų?
  • Kaip buvo sėkmingas, taip pat gali tapti nesėkmingu. Nors su organizacija visada yra serbiško stiliaus problemų, tačiau prisiminimai išties malonūs. Tai va, galvoju kas geriau, ar gera organizacija, bet be medalių, ar bloga organizacija, bet su medaliais? Bus geros varžybos. Ypač intriguojanti naujovė dėl vienos penktos vietos. Tai pirmas toks kartas, nes anksčiau pusfinalio pakakdavo olimpiniam kelialapiui. O dabar, tarkim, netyčia pusfinalį pralaimi, šiek tiek pailsi ir po apdovanojimų ceremonijos dar viena kova laukia. Viskas gerai, jei pasiseka, tačiau tam, pralaimėjusiam, dvigubas smūgis per vakarą. Nepavydėtina. 
  • Belieka palinkėti tęsti geras tradicijas, susijusias su Belgradu. 
  • Ačiū už palinkėjimus. Bet ant imtynių kilimo reikia kentėti sukandus dantis. Tuomet sėkmė lydės bet kuriame mieste. Penki iš šešių klasikų savo karjeros metu įvairiose amžiaus grupėse yra iškovoję Europos arba pasaulio čempionatų apdovanojimų. Reiškia gali ir dabar. Tik reikia kentėti.