Lapkritis šalies imtynių bendruomenei ypatingas. Kasmet šį rudens mėnesį švenčiame vienintelio šalies pasaulio imtynių čempiono Rimanto Bagdono gimtadienį. Šiemet imtynių maestro sukako 85-eri. Kas nepasveikinot, dar nevėlu. Yra ir dar viena proga prisiminti paskutinį rudens mėnesį.

Paskutiniai metų štrichai

Stebiu laiko draskomą šių metų varžybų kalendorių. Priešpaskutinį metų mėnesį tradiciškai užbaigia pasaulio čempiono Rimanto Bagdono imtynių turnyras. Nuo 2002 metų vykdomas renginys yra ne tik duoklė Rimantui Bagdonui, bet ir savotiška perspektyviausių atletų patikra. Varžybos kartais pavyksta geriau, kartais ne taip, kaip planuota, tačiau aplink Bagdono turnyrą nuolatos šurmuliuojama ir, tapęs klasikiniu sporto renginiu, jis apsigaubė sakralumo aureole – kas benutiktų, šios varžybos privalo įvykti.

O toliau pasiplaukiojimas gruodžio vandenyse be ypatingų audrų, su trumpalaikiu sustojimu netoli Botnijos įlankos Suomijos Ilmajokyje (UWW Arvo Haavisto turnyras) ir keliais vietinės reikšmės varžybiniai pitstopai Lietuvoje bei kaimyninėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Imtynių maratono laukas

Už nugaros palikta vienuolika mėnesių su įvairiausiais įvairaus masto imtynių renginiais.

Vien Lietuvoje mūsų imtynininkai varžybų turėjo nors vežimu vežk. Šiais metais Lietuvos imtynių federacija surengė  25 įvairių amžiaus grupių graikų-romėnų, moterų ir laisvųjų imtynių čempionatus ir sporto žaidynes. Be minėtų varžybų į kalendorių įtraukta virš 30 turnyrų, kuriuos organizuoja šalies sporto centrai, mokyklos ir klubai. O kur dar išvykos į užsienyje rengiamas varžybas. Taigi, pasirinkimas buvo nemenkas, yra erdvės tobulėjimui.  

Primiršta sukaktis

Lapkritis paženklintas ne tik imtynių meistro gimtadieniu, bet ir dar vienu reikšmingu įvykiu – Lietuvos imtynių gimimu.

Prieš 116 metų lietuviškojo sporto pradininkui Vincui Petrauskui pavyko suburti penkiasdešimties autoritetingų asmenų grupę, sukurpti klubo statutą ir įtikinti generalgubernatorių Veriovkiną įsteigti Lietuvos imtynių federacijos pirmtaką – sporto draugiją „Aras“. 1907 metų lapkričio 29 dieną Veriovkinas pasirašė naujos sporto organizacijos steigimo įsaką, o po kurio laiko pats tapo draugijos nariu. Taip imtynės įgijo civilizuoto juridinio asmens statusą ir pradėjo plėsti savo veiklą.

Jau po dviejų metų Kaune buvo surengtas prancūzų imtynių čempionatas, kuriame grūmėsi 19 mėgėjų, o nugalėtoju tapo Netcelis.

Po metų vykusiose varžybose jau rungėsi 30 imtynininkų.

Nepalankios istorinės aplinkybės ne vieną pajėgų atletą privertė laimę ieškoti svetur. Imtynės Lietuvoje, kaip ir visas sportas bei mokslas ir kultūra, merdėjo.

Pirmieji imtynių atsigavimo ženklai apsireiškė tarpukaryje, o imtynių sportą daugiausia populiarino Lietuvos dviratininkų sąjunga. Dviratininkai, matyt, irgi norėjo būti stiprūs.

Organizuotai imtynių treniruotės pradėtos rengti 1923 metais Kaune, o jau po metų buvo rašyta, kad atletams sudarytos sąlygos treniruotis du kartus per savaitę (ketvirtadieniais ir šeštadieniais) nuo 17 valandos.

1924-ais metais Kaune vyko eilinės miesto graikų-romėnų imtynių pirmenybės. Įdomu tai, kad varžybose dalyvavo 14 atletų ir jie varžėsi šešias (!) dienas, tiksliau, vakarus.

1925-ų metų kovo 3-8 dienomis vyko pirmasis Lietuvos imtynių čempionatas. Vadinasi, visai netrukus švęsime Lietuvos imtynių čempionatų šimtmetį!

Tačiau grįžkime prie šiandienos. Apsidairykite aplinkui, prieikite prie arčiau stovinčio, nusišypsokite jam arba jai ir pasveikinkite su Lietuvos imtynių gimtadieniu. Galite ir patapšnoti per petį. Tik nestipriai.

O visiems kovotojams – galingo glėbio!

 

Valdas Malinauskas

Valdo Malinausko archyvinės nuotraukos ir Jurgitos Rackauskienės nuotrauka