Sėkmės miestas

Savaitgalį Baku finišavęs atrankos į Paryžiaus olimpines žaidynes turnyras buvo sėkmingas mūsų šalies delegacijai. Olimpinį bilietą į Prancūzijos sostinę iškovojo Mindaugas Venckaitis.

Nedidelis reveransas Azerbaidžano sostinei. Kaip neprisiminti, jog Baku eilinį kartą pasižymėjo svetingumu ir dosnumu – ten 2007-ais metais pasaulio sidabrą iškovojo Mindaugas Ežerskis, o bronzos medaliu pasipuošė Valdemaras Venckaitis. Dar po trijų metų Europos čempionato trečią vietą paėmė Mindaugas Mizgaitis.

Gajus abejonių labirintas

Jau atvykus į Lietuvą, eilė sporto ir ne tik sporto specialistų domėjosi Mindaugo Venckaičio kovų detalėmis ir teiravosi, kokią įtaką lietuvio pergalėms turėjo burtai.

Aišku, vien toks klausimas kelia abejonių, ar tikrai klausiantieji yra, kaip save pozicionuoja, specialistai. Gal ir yra, tik ne sporto, ir, juolab, ne imtynių.

Todėl pamėginsiu praturtinti būsimų imtynių žinovų žinių bagažą.

Skaičių krizė

Pradžiai, prisiminkime esminius atrankos į olimpines žaidynes taisyklių pasikeitimus.

Mūsų pirmas olimpietis imtynininkas po Nepriklausomybės atkūrimo yra Remigijus Šukevičius. Jis 1992-ais metais Barselonos olimpinėse žaidynėse kovojo svoryje iki 57 kilogramų.  Jo svoryje rungėsi 19 atletų. Kituose svoriuose dėl medalių pliekėsi 20-21 atletas. Iš viso olimpinėje programoje buvo 20 svorio kategorijų – po dešimt klasikų ir laisvūnų.

2000-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas apkarpė imtynių turnyrą, palikdamas po aštuonias svorio kategorijas dviem imtynių stiliams.

Dar po keturių metų, Atėnuose, ant olimpinio kilimo pirmą kartą žengė moterys, kurioms buvo padovanotos keturios svorio kategorijos graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių sąskaita. Pastarosios rungtys susitraukė iki 7 svorio kategorijų. Tokia sistema gyvavo iki 2016 metų.

Rio olimpinėse žaidynėse TOK pasiekė savo ilgai brandintą tikslą – sąlyginai sulygino vyrų ir moterų imtynių svorio kategorijų skaičių. Kodėl sąlyginai? Dvi vyriškos rungtys liko, o moterys galynėjosi pagal laisvųjų imtynių taisykles. Mėginimai dailiajai lyčiai pritaikyti klasikinį stilių buvo nesėkmingi dėl techniškai sudėtingų ir skausmingų veiksmų ir moterų-klasikių eksperimentus teko nutraukti.

Tokijo žaidynėse imtynėms buvo suduotas dar vienas skaudus smūgis. Vėlgi TOK sprendimu sumažinta imtynininkų ir imtynininkių kvota iki 16-os atletų ir atlečių svorio kategorijoje.

Dabar tereikia paimti gerai nudrožtą pieštuką ir atlikti nesudėtingus matematinius veiksmus.

Taigi, Barselonos olimpinėse žaidynėse viename imtynių stiliuje kovėsi 200 atletų. Tuo tarpu Paryžiaus Champ de Mars Arenoje grumsis beveik dvigubai mažiau – po 96 imtynininkus ir imtynininkes stiliuje.

Tai nėra dejonės dėl sunkaus gyvenimo. Tiesiog darbas su nebyliais skaičiais, kurie tuo pat metu yra ir iškalbingi bei šaukte šaukia negirdintiems – vien patekimas tarp šešiolikos geriausių pasaulyje imtynininkų/kių prilygsta nemenkam sportiniam žygdarbiui. Dabar galime tik hipotetiškai svarstyti, kiek Lietuvos imtynių delegacija galėtų deleguoti, esant bent atrankos į Rio sistemai. Vien per pasaulio čempionato atranką vietas būtų užsitikrinę du klasikai ir ramiai ruoštųsi pagrindiniam sportinio gyvenimo iššūkiui, o ieškantiems savo šansų,  dar liktų ne du, bet trys atrankos turnyrai.

Kiek esama burtų magijos?

Knieti šiek tiek pakalbėti apie burtus. Kiekvienam specialistui patartina suvokti, jog visų federacijų priešolimpiniai ketinimai yra rimti, nieks nešvaisto didelių lėšų ir neveža tuščių sportininkų į atrankas. Pavyzdys? Prašau. Prieš Tokijo olimpines žaidynes niekas nekalbėjo apie lenką Tadeuszą Michaliką kaip apie favoritą. Juolab, kad lenkas savo geriausius rezultatus rodė lengvesniame svoryje. Tačiau jis atsirinko į Tokiją ir, maža to, tapo olimpiniu prizininku. Tokių pavyzdžių apstu.

Ar buvo lengvi burtai Mindaugui Venckaičiui? Paieškokime atsakymo kartu. Pirmame rate – patyręs turkas Doganas Yilmazas. Nesvarbūs jo titulai. Vien tai, kad Mindaugas nukalė imtynių šalies atletą reiškia šį bei tą. Ar ne? Turkai, neabejotinai, delegavo geriausią. Juk turkams garbės ir didybės reikalas turėti savo atstovus kiekviename svoryje ir, ko gero, jie pasieks savo tikslą. Juolab, kad pasaulinė atranka po mėnesio vyks Stambule. Ar yra kitų nuomonių?

Nyderlandų grynuolis. Nuo senovės Utrechte vyksta didelis Velykinis imtynių turnyras. Kažkaip užkūrė olandai tokias varžybas prieš penkiasdešimt metų ir džiaugiasi gausiomis – virš vieno tūkstančio – dalyvių gretomis. Būtent Utrechto De Halterio imtynių klube atsikleidė broliai Tyronas ir Marcelis Sterkenburgai. Tyronas jau spėjo pasižymėti Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose, todėl, aišku, dantimis kabinosi į olimpinį kelialapį. Klampioje kovoje Mindaugas Nyderlandų kovotojui parteryje atliko ne originalų, tačiau retą veiksmą ir iškovojo du varžovui pražūtingus taškus. Buvo sunki dviejų jaunų lyderių akistata, kurioje sėkmė lydėjo kiek geriau pasiruošusi tauragiškį.

Lemiamoje imtyje Mindaugas nukovė pasaulio ir Europos čempionatų prizininką Mikheilą Kajaią (Micheilą Kadžają). Gruziną prieš beveik dešimtmetį perviliojo serbai ir neapsiriko – jis galutinai įsitvirtino imtynių elite ir įšoko į Tokijo olimpinių žaidynių traukinį. Pasiekti rezultatai apibūdina gruzino pajėgumą ant kilimo. Ir šitą Kaukazo kalnų monstrą (pasigūglinkite jo nuotraukas) Mindaugas įveikė du kartus. Pirmą sykį Venckaitis varžovą Serbijoje tiesiog suvalgė. Kažkas mėgino spekuliuoti, jog gruzinas buvo pavargęs ir panašiai. Gerai, persikelkime į Baku. M.Kajaia dukart gauna įspėjimą ir praranda du taškus. Ar įsivaizduojate, kokia turi būti iniciatyva ir presingas, kad teisėjai ryžtųsi nuskriausti tituluotą monstrą ir skirti taškus už aktyvumą 22-jų lietuviui? Tai gal Serbijoje savų žiūrovų aplinkoje dėl Kajaio pralaimėjimo kaltas ne serbiško gruzino nuovargis? 

Visi Mindaugo nugalėti varžovai yra neeiliniai ir, visai tikėtina, jie prasibraus į Paryžių per paskutinį atrankos langą.

Taigi, tikra tiesa apie burtus. Patys atletai yra sėkmės burtininkai ir jie, burtai, visuomet palankūs stipriausiems.

Gerai, beveik visada.

Valdas Malinauskas