Iš Europos čempionato su bronza rankose grįžęs B. Bubelevičius: su treneriu turėjau visą planą susidėliojęs ir vykdžiau
Europos imtynių U17 čempionato bronzinis prizininkas klasikas Benediktas Bubelevičius Vilniaus oro uoste atsakė į kelis imtynes.lt klausimus
– Ketvirtas europinis medalis. Kuris čempionatas tau klostėsi sunkiausiai?
– Neabejotinai šis.
– Kodėl?
– Turėjau daug priešvaržybinio streso, nes reikėjo išlaikyti aukštai pakeltą kartelę. Prieš tai laimėtų trijų medalių našta stipriai slėgė, bijojau grįžti be apdovanojimo, nenorėjau nuvilti.
– Man, stebint tavo kovas Samokove atrodė, sunkiausiai kautis mažajame finale dėl bronzos?
– Iš tiesų sunkiausia man kova buvo dėl trečios vietos. Iš visų kovų jaučiau, kad sunkiausia.
– Serbas irgi nebuvo dovanėlė, pačioje dvikovos pabaigoje kėsinosi į rezultatyvų pervedimą.
– Buvo arti, bet nepavyko. Po kovos su vokiečiu buvau pavargęs, teko su serbu kentėti. Bet jį žinojau, buvau su juo imtyniavęs Graikijoje ir nugalėjęs.
– Su turku ir gi kovojai prieš mėnesį ir pralaimėjai. Kokias pamokas išmokai turnyre Antalijoje?
– Tuomet nejudėjau parteryje. O Samokove su treneriu turėjau visą planą susidėliojęs ir vykdžiau. Tik parteryje nepavyko ataka, bet galiausiai radau veiksmą.
– Turnyre Antalijoje atakuojant parteryje lipai turkui ant sprando, o čempionate to nemačiau. Atsisakei šio manevro?
– Taip. Nepasiteisino.
– Kol tu kovojai ant Samokovo kilimo, teko nemažai bendrauti su tave čempionate lydėjusiais treneriais Olegu Antoščenkovu ir Gediminu Jonuškiu. Yra puiki proga prisiminti ir padėkoti visiems specialistams, kurie ruošė tave pergalėms.
– Noriu pasakyti ačiū Tomui Griciui, kuris mane iš Gruzdžių, kur neturėjau sparingo, visuomet vežiodavo į treniruotes Šiauliuose. Daug padėjo treneris Vidmantas Žibutis. Dėkui visiems Vilniaus treneriams. O imtynių pamatus padėjo ir užmotyvavo pirmasis treneris Valdas Jasotis, kurio netekome prieš šešis metus.
Dėkui už pokalbį.
Valdas Malinauskas
